Atėjus pavasariui, suaktyvėja pernykštės žolės deginimo problema. Nors daugelis mano, kad tai greitas būdas atsikratyti pernykštės augmenijos, toks veiksmas sukelia rimtų pasekmių gamtai, žmonių sveikatai ir turtui.
Kodėl žolės deginimas pavojingas? Deganti žolė naikina dirvožemio mikroorganizmus, vabzdžius, varliagyvius, perinčius paukščius bei augalų sėklas, dėl to mažėja biologinė įvairovė, žalojama gamta. Deginant augalus į orą išsiskiria pavojingos cheminės medžiagos, kurios kenkia žmonių kvėpavimo takams ir prisideda prie klimato kaitos.
Atsakingų tarnybų specialistai nuolat įspėja, kad žolės deginimas yra draudžiamas ir primena apie jos sukeliamus pavojus - vėjas gali greitai išplėsti ugnį į miškus, durpynus ar net gyvenamuosius pastatus. Kasmet užfiksuojama dešimtys atvejų, kai žolės deginimas perauga į didelius gaisrus, neretai nuo degančios žolės ugnis persimeta ir į šalia esančius pastatus. Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvai ir švietimo įstaigos turėtų jiems priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą.
Būtina žinoti, kad draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas, šakas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų. Gamtinės kilmės atliekas taip pat draudžiama deginti miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės.
Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant žolę ir kitas gamtinės kilmės atliekas taikoma teisinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
Prašome gyventojų elgtis atsakingai su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės, nelikti abejingais pastebėjus gaisrą ar asmenis deginančius žolę.
Pamatę deginamą žolę nedelskite – skambinkite telefonu 112.
