Viešosios tvarkos skyrius informuoja, kad nuo 2018 m. balandžio 30 d. įsigaliojo Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisos, kuriomis išplėsta Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).

Istorinė vėliava valstybės švenčių dienomis (vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną), taip pat sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną, gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-ąją – Lietuvos kariuomenės dieną turi būti keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų.
Todėl šiomis atmintinomis dienomis prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų kartu su Lietuvos valstybės vėliava turi būti keliama ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava.
Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo su kitomis vėliavomis būdus rasite adresu http://urm.lt/default/lt/veliavos-iskelimas-su-kitomis-veliavomis