Į Utenos rajono savivaldybės administraciją neretai kreipiasi žmonės dėl klausimų, susijusių su melioracija, todėl pabandysime trumpai apžvelgti visus aktualius klausimus, susijusius su melioracijos sistemų priežiūra, remontu ir kt.
Melioracijos statinių priklausomybė. Žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, ir juose esantys melioracijos statiniai, tvenkiniai, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.
Žemės savininkai ar kiti naudotojai turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje esančius melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti. Žemės savininkams ir kitiems naudotojams dėl to padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo žemės sklypus naudoti pagal nustatytą paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius leisti tikrinti valstybinę priežiūrą atliekančioms ir patikėjimo teise juos valdančioms bei eksploatuojančioms institucijoms.
Pagrindiniai melioracijos sistemų priežiūros reikalavimai: Drenažo sistemos veikimo efektyvumas didele dalimi priklauso nuo nuvedamųjų melioracijos griovių būklės. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymu ir Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklėmis, žemės savininkai, nuomotojai ar naudotojai privalo tinkamai vykdyti melioracijos griovių priežiūrą – melioruotoje žemėje draudžiama važinėti per melioracijos griovius nenustatytose vietose, tvenkti melioracijos griovių vagas, melioracijos grioviuose ir jų šlaituose ganyti gyvulius, sandėliuoti medieną ir kitas statybines medžiagas. Valstybei neskiriant reikiamo dėmesio, per daugybę metų buvo užleista melioracijos griovių priežiūra – griovių šlaitai užaugo krūmais, o kai kur ir vos ne miškais. Todėl ypač svarbu pašalinti medžius ir krūmus nuo griovių šlaitų ir juos tinkamai prižiūrėti, bent kartą per metus šienaujant griovių šlaitus ir vagą.
Melioracijos griovio priežiūros (15 m pločio) juostoje draudžiama statyti statinius, tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, o 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginę juostą prie griovio galima arti tik persėjant žolę.
Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, o galimiems taršos šaltiniams (fermoms, mėšlidėms ir kt.) – po 20 m į abi puses apsauginė juosta. Tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės melioracijos specialistais, statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo. Duomenis apie sklype esančias melioracijos sistemas galima susirasti Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt arba galima kreiptis į savivaldybės Kaimo ir bendruomenių reikalų skyrių.
Paramos. Eksploatuojant melioracijos sistemas susiduriama su begale problemų – sistemų amžius siekia 55-60 metų ir jų susidėvėjimas šiuo metu viršija 75 proc. – t. y. sistemos faktiškai yra susidėvėjusios ir jų galiojimo laikas seniai pasibaigęs. Vienintelis būdas atnaujinti sistemas – jų rekonstrukcija, tačiau valstybė tam neskiria reikiamų lėšų. Todėl privačių žemių naudotojai skatinami burtis į asociacijas ar atskirai ir pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio ir Kaimo plėtros 2023—2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ teikiama parama – esamų melioracijos sistemų rekonstravimui reikalinga paramos suma siekia iki 300 000 Eur ir intensyvumas (parama) iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Prie įgyvendinamo projekto savo lėšomis, kaip partneris, pagal galimybes prisideda ir Utenos rajono savivaldybė. Smulkesnė informacija suteikiama savivaldybės Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriuje (318 kab.).
Taip pat kviečiame pasinaudoti melioracijos griovių šlaitų priežiūros teikiamomis priemonėmis - deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose esančių melioracijos griovių šlaitų priežiūra remiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“. Ja siekiama paskatinti žemdirbius tvarkyti melioracijos griovių šlaitus – nušienauti, iškirsti krūmus ir jų ataugas.
Parama mokama atsižvelgiant į pasirinką melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdą. Paramos gavėjai, vykdantys tęstinius įsipareigojimus (prisiimtus iki 2023 m.) ir nuo 2023 m. prisiėmę naujus įsipareigojimus 3 metams, gali gauti išmoką: išvežant nušienautą žolę – 589 Eur už ha; nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 536 Eur už ha.
Problemos. Eksploatuojant melioracijos sistemas susiduriama su aibe problemų – nepakankamas finansavimas, didžiulis sistemų nusidėvėjimas ir mūsų visų pilietiškumo stoka.
Pastebima didelė problema – tai vandentvarka gyvenvietėse ir urbanizuotose teritorijose. Dauguma gyvenviečių (Daugailiai, Leliūnai, Antalgė, Sudeikiai, Užpaliai, Kirdeikiai, Radeikiai ir kt.) ir aibė mažesnių kaimelių įsikūrusios ant lauko drenažo plotų, neatsižvelgiant į drenažo sistemų išsidėstymą. Esant tokiai situacijai, drenažas patenka po pastatais, ant drenažo sodinami medžiai, iškasamos kūdros, suvedamos nuotekos, todėl dėl šių priežasčių drenažas gyvenvietėse negali tinkamai funkcionuoti. Ir čia atsiranda užprogramuotos problemos – kadangi dauguma sistemų yra bendro naudojimo (t.y. aptarnauja kelis ar keliolika sklypų), vienos atkarpos pažeidimas (kūdros iškasimas ant rinktuvo trasos, rinktuvų trasų užsodinimas ar perkasimas) iššaukia dideles problemas – tvenkiami ne „kaltininko“, bet kaimyniniai sklypai, gadinamas gyventojų turtas. Todėl visi darbai (kūdrų kasimas, statinių statymas, želdinių sodinimas ir kt.), atliekami melioruotoje žemėje, privalo būti derinami su savivaldybės melioracijos specialistais. Asmuo, norintis įsirengti vandens telkinį (kūdrą), privalo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą suderinti su savivaldybe ir pateikti laisvos formos prašymą. Kartu su prašymu teikiamas sklypo planas, kuriame pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatės, taip pat telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis. Prie viso to dar gali būti pateikta kita su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.
Na, ir didžiausia šiuo metu problema melioracijos sistemų priežiūroje – bebrai ir jų daroma žala. Šie nepailstantys „statybininkai“ faktiškai daro ką nori, jų populiacija yra nekontroliuojama, todėl kasmet plečiasi jų ,,užgrobiami“ žemės ir miškų plotai. Bebrai melioracijos grioviuose stato užtvankas, juos patvenkia; sukilęs vanduo pripildo griovį vandeniu, pasitvenkia drenažo žiotys ir viso to išdava – „ežerėliai“ pievose, ganyklose, pasėliuose, miškuose. Savivaldybės grioviuose esančių bebrų užtvankų ardyti negali, o ir kova su jų ardymu dažnai yra beviltiška. Vienintelis būdas išguiti bebrus iš teritorijos – atimti iš jų maistinę bazę – t.y. pašalinti grioviuose augančius medžius, krūmus, nušienauti bent kartą per metus griovių šlaituose augančią žolę. Praktika rodo, kad šie veiksmai padeda atsikratyti nepageidautinų kaimynų. Verta paminėti, jei žemės savininkas patyrė nuostolių dėl bebrų daromos neigiamos veiklos – nustatyta tvarka šiuos nuostolius atlygina medžiotojų būreliai. Siekiant bendro rezultato, būtinas geranoriškumas ir susiklausymas tarp medžioklės plotų naudotojų ir žemės ir miškų sklypų savininkų ar naudotojų. Tik bendromis jėgomis dirbant, galima būtų nors minimaliai pasiekti, kad bebrų daroma žala mūsų rajono gyventojams būtų kuo mažesnė.
Ir pabaigai – vilties spindulėlis į šiuo metu liūdną melioracijos priežiūros peizažą. Šiuo metu sau skinasi kelią aktyviai kuriamas nacionalinio lygmens Melioracijos fondas, kurio esmė yra ta, kad būtų renkamas fiksuotas mokestis (panašiai kaip Žemės mokestis) iš visų melioruotos žemės savininkų ar naudotojų ir surinktos lėšos naudojamos būtent tos savivaldybės teritorijoje esančiai melioracijos priežiūrai lygiagrečiai su valstybės skiriamomis dotacijomis. Tai leistų padidinti melioracijos sistemų remonto ir rekonstrukcijos apimtis rajonuose. Ar kuriamas Melioracijos fondas įgaus „kūną“, parodys artimiausia ateitis.
