Puoselėjant ir prižiūrint Utenos miesto ir rajono želdynus ir želdinius nuolat šalinami tik nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, išpuvę, pasvirę didesniu negu 45 laipsnių kampu, pažeisti stiebo ir šaknų puviniu, apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, keliantys pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui medžiai ir krūmai. Taip pat stengiamasi riboti invazinių augalų populiaciją.
Spygliuočių medynuose plinta viršūninis žievėgraužis, žievėgraužis tipografas (puola egles) nuo kurių džiūsta pušys ir eglės. Dalis pušų ir eglių yra apniktos šakninės pinties, kuri sukelia margąjį korozinį spygliuočių šaknų puvinį. Tai vyksta ne tik Utenoje ir Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Pažeistas pušis apninka liemenų kenkėjai, paspartinantys medžių nudžiūvimą. Vyresniuose medžiuose liga gali tęstis 10–20 metų. Liga vystosi paslėptai, tačiau pažeistus medžius lengvai išverčia ar nulaužia vėjas. Grupinis medžių džiūvimas (ką ir pastebėjome Vyžuonos parke) – šakninės pinties pažeistų pušynų charakteringas požymis. Ligos, vabzdžiai puola nusilpusius ir stresą patiriančius medžius, kurie skleidžia ypatingą kvapą, nešdami žinią apie savo prastą būklę gentainiams. Medžiai nusilpsta dėl daugelio priežasčių: monokultūros, vasaros sausrų, šiltesnių žiemų, kai sudaromos palankios sąlygos išgyventi daugeliui kiaušinėlių ir lervų. Eglėms mūsų klimatas darosi per sausas ir per karštas.
Kova su ligomis, kenkėjais – kuo skubesnis pažeistų medžių šalinimas, kad sergantys medžiai neužkrėstų sveikųjų. Jau nudžiūvusiuose medžiuose žievėgraužių nebėra, užkrėsti kitų medžių jie nebegali. Pasak miškininkų, priemonių sustabdyti žievėgraužius nėra. 2023 m. Vyžuonos parke jau pašalinta 40 vnt. pažeistų pušų ir eglių, numatoma dar šalinti 49 vnt. pažeistų pušų ir eglių. Pašalinus pažeistus medžius, siekiant užkirsti kelią paplitusioms spygliuočių ligoms, jie keičiami lapuočių sodinukais.
Parkuose sodinamų medžių įvairovė didelė. Čia daugiausia sodinami rūšiniai, Lietuvos medelynuose išauginti, medžiai, pritaikyti pagal augimo sąlygas (šlapia, sausa), atsižvelginat į dirvos struktūrą (smėlis, molis). Parkuose sodinami medeliai ir plikomis šaknimis, jaunesni ir mažesni, negu prie gatvių, nes kai kurios rūšys, pavyzdžiui, juodalksniai, auga labai greitai, prigyja daug lengviau negu dideli atvežtiniai medžiai.
Kuriant Utenos parkus, daug galvojama apie biologinę augmenijos įvairovę – čia auga ne tik vietinės, bet ir kai kurios introdukuotos (svetimžemės) rūšys, kaip japoninis puošmedis, puošniosios katalpos, himalajiniai beržai, sidabriniai klevai. Šie medžiai ir krūmai žadina gyventojų smalsumą ir džiugina akį. Taip pat sodinamos vietinės paprastos, tačiau rečiau sutinkamos rūšys – vinkšnos, kalninės guobos, skirpstai, skroblai, juodalksniai ir kt.
2023 metų pavasarį Utenos mieste jau pasodinti medžiai parkuose - Dauniškio parke (rytinėje ir vakarinėje parko dalyse) 15 vnt., Vyžuonos parke (prie upelių, ant šlaito) 28 vnt., Vaižganto g. 13 vnt., Vyžuonaičio parke pasodinta 240 vnt. medžių (paprastieji klevai, juodalksniai, ąžuolai) ir 320 vnt. krūmų ( sedula, lazdynai, šaltekšniai, niponinė lanksva, paprastosios alyvos, kalninis serbentas). 2023 m. vien tik iš savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, skirtų Utenos miesto ir rajono želdiniams atkurti, apželdinti Utenos rajono seniūnijoms nupirkta 166 vnt. įvairių veislių medelių ir dekoratyvinių krūmų sodinukų, kurie pasodinti septynių Utenos rajono seniūnijų (Utenos, Saldutiškio, Kuktiškių, Daugailių, Tauragnų, Užpalių ir Vyžuonų) viešosiose erdvėse, atėjus tinkamam gėlių sodinimo metui Utenos rajono seniūnijoms numatoma nupirkti 3331 vnt. gėlių sodinukų. Atkreiptinas dėmesys, kad čia nėra įskaičiuoti iš kitų finansavimo šaltinių, akcijų atlikti želdinimo darbai. Iš viso šį pavasarį pasodinta 782 vnt. medžių ir krūmų sodinukų.
