Jų yra kiekvienuose namuose – atpažinkite „nematomas“ elektronikos atliekas ir susitvarkykite. Nematomų elektronikos atliekų kasmet susidaro milijardai vienetų, todėl šiemet tarptautinė elektronikos atliekų diena, minima spalio 14-ąją, pasitinkama šūkiu „Galima perdirbti viską, kas turi bateriją, kištuką arba laidą“. Elektronikos atliekoms išliekant vienu sparčiausiai augančių atliekų šaltinių pasaulyje, šiemet didžiausias dėmesys skiriamas būtent nematomoms atliekoms.
Nematomos atliekos – vaikiški elektroniniai žaislai, televizorių ir kitų prietaisų pulteliai, USB raktai, ausinės, kompiuterio pelės, dūmų detektoriai ir kiti daiktai, kurie turi bateriją, kištuką arba laidą. Dėl savo dydžio, medžiagų, iš kurių yra pagaminti, ar paskirties tokie daiktai dažno gyventojo nėra tiesiogiai įvardijami kaip elektronikos prietaisai, todėl atitarnavę jie lieka dūlėti tolimiausiame namų kampelyje arba atsiduria mišrių atliekų konteineryje. Tokiu būdu ne tik teršiama aplinka, bet ir neišnaudojamas elektronikos atliekų perdirbimo potencialas.
Tarptautinė asociacija „WEEE Forum“, vienijanti elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas, skelbia, kad per metus nematomų elektronikos atliekų gali susidaryti apie 9 mln. tonų, o pernai vien vaikiškų elektroninių žaislų susidarė apie 7,3 mlrd. vienetų, kompiuterio pelių, USB raktų ir maršrutizatorių – apie 2 mlrd. vienetų.
Būtina informuoti kuo daugiau žmonių
„Nematomų atliekų skaičius kelia nerimą, tačiau tai tik maža bendro paveikslo dalis. Pagal naujausius Jungtinių Tautų duomenis, šiemet vienam pasaulio gyventojui teks apie 8 kg elektronikos atliekų, o tai iš viso sudarys 61,3 mln. tonų – daugiau nei sveria Didžioji kinų siena. Stebint pastarųjų metų tendencijas, deja, tinkamai surinkta ir perdirbta šių atliekų bus vos 17,4 proc., o likusios daugiau nei 50 mln. tonų nukeliaus į sąvartynus, bus sudegintos, neteisėtai perduotos arba tiesiog liks kur nors namuose ar rūsiuose. Tačiau kuo daugiau žmonių sužinos, kas priskiriama elektronikos atliekoms ir kokį poveikį jos turi aplinkai, tikiu, kad tuo daugiau jų bus surinkta ir sutvarkyta tinkamai“, – teigia „WEEE Forum“ priklausančios Lietuvos Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Pernai atlikto tyrimo duomenimis, viename namų ūkyje vidutiniškai yra 74 elektronikos prietaisai, tačiau 13 iš jų nėra naudojami – 4 sugedę, o 9 veikiantys, tačiau seniai pamiršti ar nereikalingi. Didžioji jų dalis – nematomos elektronikos atliekos, todėl specialistai ragina peržiūrėti namuose turimus daiktus, o nebereikalingus – parduoti, atiduoti arba perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams, kurie juos paruoš pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui.
Perdirbant galima atgauti ir vėl panaudoti elektronikos prietaisuose esančias vertingas medžiagas – auksą, sidabrą, varį bei ekonomiškai ir strategiškai Europos ekonomikai svarbias, bet su tiekimu susijusią didelę riziką turinčias žaliavas – litį, kobaltą. Tačiau jeigu elektronikos atliekos patenka į aplinką, jos irdamos išskiria žmogui ir gamtai pavojingas medžiagas, o mechaniškai pažeistos baterijos ar su jomis veikiantys prietaisai gali užsidegti ir sprogti.
Tad ką daryti su elektronikos atliekomis?
Nematomas elektronikos atliekas ir smulkius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, vaikiškus žaislus su baterijomis, USB raktus, plaukų džiovintuvus, ausines, telefonus ir pan. galima atnešti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.
Atskiras baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias dėžutes, skirtas specialiai baterijų atliekoms.
Stambią, sunkią buitinę techniką patogiausia perduoti užsisakius nemokamą jos išvežimą iš namų. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt arba telefonu 8 600 900 30.
Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Tarptautinė elektronikos atliekų diena kasmet yra minima spalio 14-ąją. Tačiau gyventojai yra kviečiami elektronikos ir baterijų atliekas tinkamai tvarkyti nuolat, visus metus.
