Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A1-448 „Dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau – prašymas) pateikimo metu atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą jaunos šeimos apibrėžimą: jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 36 metų;
2) nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas visiškai veiksnus (išskyrus jaunos šeimos vaikus), ir jaunos šeimos vaikai (kaip jie apibrėžti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje) iki kreipimosi į savivaldybės administraciją dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius (būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turėtų / turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, buvo / yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turėtas / turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, buvo / yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų), laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą;
3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose;
4) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.
Subsidijos suteikiamos:
1. jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
2. jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 20 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
3. jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) du vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
4. jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ir daugiau vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.
Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo iki 36-erių.
Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).
Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta.
Dėl subsidijos suteikimo pagrindiniai žingsniai:
1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
2. Jauna šeima deklaruoja šeimos turtą VMI prie FM (forma FR0001 v. 01) ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai Utenos rajono savivaldybėje (Utenio a. 4, Utena).
3. Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu.
4. Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą dėl pažymos aktyvavimo.
5. Per keturis mėnesius nuo pažymos aktyvavimo jauna šeima su kredito davėju sudaro kreditavimo sutartį.
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.
Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi, tik kai pagal šią tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų. Didžiausią būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.
Pagal Registrų centro nustatytą 2022 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1970 eurų, į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija (jau peržiūrėjus ir įvertinus 20 proc. padidėjusią kvadratinio metro normatyvinę vertę) 827,40 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.
NEKILNOJAMOJO TURTO NORMATYVINĖS VERTĖS 2022 METAMS LIETUVOS MIESTUOSE, MIESTELIUOSE IR KAIMUOSE
Jauna šeima, imanti būsto kreditą pirmajam būstui pirkti arba būstui pirkti ir statyti, iki kreditavimo sutarties sudarymo dienos kredito davėjui, su kuriuo sudaro kreditavimo sutartį, privalo pateikti valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento pažymą, patvirtinančią, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perkamas būstas.
Jeigu pateiktoje pažymoje nurodoma, kad jaunos šeimos nariai su asmeniu, iš kurio perkamas būstas, susiję artimos giminystės ryšiais, kreditavimo sutartis nesudaroma.
PRAŠYMO PATEIKIMAS
Jauna šeima, pageidaujanti gauti finansinę paskatą, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją (toliau – savivaldybės administracija), pateikdama prašymą ir prašyme nurodytus dokumentus ar patvirtintas jų kopijas.
Prie prašymo papildomi dokumentai:
1. Nekilnojamojo turto registro išrašai apie kiekvieno jaunos šeimos nario nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą (savivaldybės administracija duomenis gauna iš Nekilnojamojo turto registro);
2. Prieš teikiant prašymą, jauna šeima Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikia šeimos turto deklaraciją (forma FR0001 v. 01); (šeimai deklaravus turtą, savivaldybės administracija duomenis gauna iš VMI prie FM);
3. Dokumentai ir duomenys, patvirtinantys, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (santuokos nutraukimo data, sutuoktinio ar vaiko (-ų) motinos arba tėvo mirties data), (savivaldybės administracija gauna duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro; įsiteisėjusį teismo sprendimą (-us) dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ir (ar) vaiko (-ų) gyvenamosios vietos nustatymo kartu su Prašymu pateikia pareiškėjas);
4. Vaiko (-ų) gimimo faktą patvirtinančius duomenis (savivaldybės administracija gauna iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Jei Lietuvos Respublikos gyventojų registrui šie duomenys nepateikti kartu su Prašymu juos pateikia pareiškėjas);
5. Įsiteisėjusį teismo sprendimą įvaikinti (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas);
6. Įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas);
7. Atstovavimą patvirtinantį dokumentą (įgaliojimą, sutartį) (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjo atstovas, jei jis teikia Prašymą);
8. Institucijos, atliekančios statinio ekspertizę, išvadą, kad nuosavybės teise turimas / turėtas būstas yra / buvo netinkamas gyventi (rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, projektuotojo išvadą, kad nuosavybės teise turimas / turėtas būstas yra / buvo netinkamas gyventi), išskyrus atvejus, kai nuosavybės teise turimas / turėtas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra / buvo fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų (kartu su Prašymu ją pateikia pareiškėjas; duomenis apie būsto nusidėvėjimą savivaldybės administracija gauna iš Nekilnojamojo turto registro);
9. Statybą leidžiantį dokumentą, nurodytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje, jeigu būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti imamas būstui statyti (jei statybą leidžiantis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas).
Informuojame, kad:
1) jauna šeima prašyme privalo pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms;
2) jeigu per keturis mėnesius nuo pažymos aktyvavimo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) jauna šeima su kredito davėju nesudaro kreditavimo sutarties, lėšų subsidijai gauti sumos rezervavimas SPIS automatiškai nustoja galioti ir jauna šeima dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gali kreiptis iš naujo;
3) jei savivaldybės administracija atsisako pareiškėjui suformuoti pažymą, nes panaudoti visi atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai teikti, pareiškėjo šeima pagal prašymo pateikimo datą įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą ir jos prašymas pakartotinai nagrinėjamas kitais kalendoriniais metais, jeigu iki tų kalendorinių metų sausio 15 d. ji atnaujina prašymą, patikslindama jame nurodytus duomenis, arba SPIS patvirtina, kad prašymo duomenys nepasikeitę;
4) finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavusios jaunos šeimos, norėdamos per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisti kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, privalo kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kredito davėjui subsidiją. Jei jauna šeima būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui nepraėjus 10 metų nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, ši jauna šeima, norėdama per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos už šį būsto kreditą įsigytą būstą perleisti kito asmens nuosavybėn, subsidiją privalo grąžinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai;
5) jauna šeima, grąžinusi subsidiją, raštu kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją dėl subsidijos grąžinimo patvirtinimo ir dėl žymos, apribojančios nuosavybės teisės į įsigytą būstą perleidimą, panaikinimo Nekilnojamojo turto registre.
Jauna šeima neprivalo grąžinti gautos subsidijos šiais atvejais:
1) nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis;
2) jeigu pasikeičia už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3) jaunai šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių;
4) šeimoms, kurios, nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos praėjus 5 metams, yra susilaukusios trijų ar daugiau vaikų ir nori po ne mažiau kaip 5 metų perleisti būstą kito asmens nuosavybėn, kad įsigytų didesnį būstą toje pačioje savivaldybėje.
PRAŠYMAS IŠDUOTI PAŽYMĄ DĖL FINANSINĖS PARAMOS
(Savivaldybės administracijos direktoriui teikiant popierinį prašymą dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo)
Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašas