Utenos rajono savivaldybės saugomas Vyžuonų botaninis draustinis įsteigtas 2001 m. rugsėjo 27 d. Utenos rajono tarybos sprendimu. Šio draustinio plotas - 5,6 ha.
Vyžuonų botaninis draustinis yra šiaurės vakarinėje Utenos rajono dalyje,iš šiaurės pusės Šventosios ribojamo Vyžuonų šilo viduryje, Aukštaičių aukštumoje. Vyžuonų botaninio draustinio aplinkos kalvas sudarė ledynų tirpsmo vandens perplauti moreniniai dariniai, suskaidyti vandens latakų ir apskalauti laikinų ledynmečio ežerų vandens.
Daugiau kaip 90 procentų Vyžuonų botaninio draustinio teritorijos užima pelkės (vyrauja tarpinio tipo bei aukštapelkės, nedaug žemapelkių ir užpelkėję miškai). Likusią, nedidelę teritorijos dalį užima miškai, tarp kurių vyrauja užmirkę juodalksnynai bei pušynai. Draustinyje yra dviejų Europinės svarbos buveinių fragmentai: tai šaltiniuotos pelkės su retosiomis pelkinėmis uolaskėlėmis bei tarpinės pelkės. Būtina pabrėžti Vyžuonų botaninio draustinio bei jo aplinkos aukštą biotopų natūralumą.
Išlikusios pelkės yra visiškai pirmapradės, nepaveiktos jokios ūkinės veiklos, tikras perliukas ganėtinai urbanizuotame Vyžuonų - Užpalių krašto peizaže.
Raiškus draustinio aplinkos reljefas, įvairūs dirvožemiai ir skirtingi biotopai apsprendžia didelę augalų įvairovę labai mažame plote. Iš viso draustinyje buvo užregistruota apie trečdalis visų Lietuvos augalų (net 530 rūšių neįskaičiuojant samanų): Lietuvoje iš viso auga apie 1500 laukinės floros rūšių.
Vyžuonų botaniniame draustinyje buvo rasta net 13 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, 3 grybų bei 5 gyvūnų rūšys, dar dvi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys buvo aptiktos Balčio ežero pakrantėje. Didelė retųjų rūšių koncentracija labai mažame plote rodo išskirtinę teritorijos svarbą bioįvairovei.
Visi saugomi augalai draustinyje priklauso vos 2 ekologinėms grupėms. Tai pelkių bei miškų augalai. Aukštapelkėse bei tarpinio tipo pelkėse buvo aptikta didžioji dalis visų retųjų draustinio rūšių - net 10 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšių. Tai vienalapis gedutis, dvilapis purvuolis, Rusovo gegūnė, mažalapė saulašarė, pelkinė laksva, širdinė dviguonė, raudonoji gegūnė, baltijinė gegūnė dėmėtoji gegūnė, siauralapė gegūnė, nariuotoji ilgalūpė, taip pat Lietuvoje sparčiai nykstanti pelkinė uolaskėlė, liekninis švylys, kol kas į Lietuvos raudonąją knygą nepakliuvusi, bet Lietuvoje itin reta, nykstanti - smulkiauogė spanguolė. Siekiant išsaugoti visas minėtas saugomas rūšis, yra tik viena sąlyga - išsaugoti nepakitusias augavietes, nepakitusį drėgmės režimą.
Miškinguose pelkių pakraščiuose buvo aptiktos dvi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys. Užpelkėjusiame miške augantys orchidiniai augalai: širdinė dviguonė bei nariuotoji ilgalūpė.
Draustinyje aptiktos (po vieną augavietę) net trys, labai retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų rūšys: keturskiautis žvaigždinas, šakotasis sėdis bei šiurkštusis grybliežuvis.
Visos trys rūšys labai savitos, jų vaisiakūniai nebūdingos papėdgrybiams formos.
Nepaprastai vertinga augalija aptikta ir visiškai šalia draustinio esančioje hektaro dydžio tarpinio tipo pelkėje, kurioje 2002 metų vasarą buvo pastebėtos net 4 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos gegužraibinių šeimos augalų rūšys: baltijinė, raudonoji bei rusovo gegūnės bei vienalapis gedutis. Maža to, šios pelkės pakraštyje aptiktos dar 5 retos Lietuvoje augalų rūšys: į 1992 metų redakcijos Lietuvos raudonąją knygą įrašyta dryžuotoji monažolė, Lietuvoje labai reta, žinoma tik iš Biržų girios gležnoji viksva, Utenos rajone tik Nacionaliniame parke retai aptinkama kandidatė į Lietuvos raudonąją knygą šiaurinė linėja, Lietuvoje apyretis pelkinis skiautalūpis bei dar vienas apyretis gegužraibinių šeimos augalas - šliaužiančioji sidabriukė. Tiek vietiniu draustiniu paskelbta pelkė, tiek minėta hektaro ploto pelkutė su jas jungiančiu šaltiniuotu upeliu sudaro vieną gamtinį kompleksą.
Kitame Vyžuonų botaninio draustinio pakraštyje yra tos pačios pelkės tąsa. Šios pelkės viduryje yra nedidelė, beveik hektaro ploto plynė su labai savita aukštapelkių augalija. Čia yra gausi sparčiai nykstančios smulkiauogės spanguolės populiacija, gal būt, gausiausia šalyje.
Vyžuonų botaniniame draustinyje gausu ne tik augalų, įrašytų į Raudonąją knygą. Net 5 gyvūnai, sutinkami šiame draustinyje taip pat puikuojasi Raudonosios knygos sąrašuose, tai griežlė, švygžda, gervė, machaonas ir didysis auksinukas.
Pagal Sigučio Obelevičiaus parengtos „Utenos rajono Vyžuonų botaninio draustinio“ galutinės ataskaitos medžiagą parengė Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyrius