Utenos rajono savivaldybės apdovanojimas ,,Metų geradarys“ nuo 2024 m. teikiamas fiziniams ir juridiniams asmenims už praėjusiais metais įgyvendintas neatlygintinas iniciatyvas, reikšmingas Utenos krašto bendruomenės gerovei. Apdovanojimą sudaro Utenos rajono savivaldybės mero padėka raštu ir 1 000,00 (vienas tūkstantis) eurų pinigų suma.
Vadovaujantis Utenos rajono savivaldybės apdovanojimo ,,Metų geradarys“ teikimo nuostatais, patvirtintais Utenos rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-336 „Dėl Utenos rajono savivaldybės apdovanojimo „Metų geradarys“ teikimo nuostatų patvirtinimo“, apdovanojimu ,,Metų geradarys“ kasmet apdovanojami 1-5 fiziniai ar juridiniai asmenys valstybinių švenčių minėjimo renginio arba Utenos miesto šventės metu.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (VI) 2025-03-20 nuotolinis posėdis
2025 m. kovo 20 d. 9 val. vyks nuotolinis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos šeštosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis.
Planuojama svarstyti:
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl Administracinio pastato (u. k. 10579), Utenos rajono sav., Utenos rajono sav., Utena, duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo (dėl vertingųjų savybių, regioninio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teritorijos ribų apibrėžimo).
Paminėkime paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno 60-ąsias mirties metines
Partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) daugeliui pristatinėti nereikia. Tai buvo ilgiausiai aktyviai sovietų okupacinei valdžiai priešinęsis Lietuvos partizanas. A. Kraujelis net ir po septyniolikos metų kovos su įsibrovėliais krito su ginklu rankoje. Lietuvos gyventojų pasipriešinimas vyko ir toliau, jo formos keitėsi ir virto nesmurtiniu pasipriešinimu ir disidentine veikla, bet liko pavieniai aktyvūs partizanai, kurie ilgus metus nepasidavė. Tokio nepasidavimo simboliu galima laikyti ir Siaubūna, net ir žlugus ginkluotam pasipriešinimui, dar beveik du dešimtmečius pogrindyje kovojusį už laisvą Lietuvą.
Paskutinius penkerius metus, 1960-1965 m., A. Kraujelis gyveno partizanų globėjų Antano ir Onos Pinkevičių sodyboje Papiškių kaime (Utenos r.). 1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos ir operacijos metu A. Kraujelis, nenorėdamas pakliūti okupantams, nusišovė. Kad ir kaip budeliai stengėsi ištrinti partizano A. Kraujelio gyvenimą iš tautos atminties, pažeminti jį ir paniekinti, jiems nepavyko. Tikėjimas ir meilė yra stipresni baimę ir neapykantą, ant kurių pamatų buvo statomas okupacinis sovietų režimas.
