Siekis vėl apmokestinti savivaldybių institucijų iš valstybės registrų gaunamus duomenis neabejotinai pakenktų viešųjų paslaugų efektyvumui ir kokybei bei padidins biurokratinę naštą tiek gyventojams, tiek institucijoms.
Taip šalies savivaldybės vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą siūlymą atsisakyti neatlygintino duomenų teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.
Valstybės registrų duomenimis savivaldybės naudojasi vykdydamos Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtas funkcijas, tokias kaip gyvenamosios vietos deklaravimas, įvairių leidimų išdavimas, civilinės būklės aktų registravimas, adresų formavimas ar atliekų surinkimo administravimas.
„Savivaldybės daug metų siekė, kad joms būtų leista neatlygintinai naudotis valstybiniais duomenimis teikiant viešąsias paslaugas. Nepilnus dvejus metus galiojanti ši tvarka lėmė, kad vis daugiau viešųjų paslaugų ir administracinių procedūrų yra įgyvendinama efektyviai, neužkraunant biurokratinės naštos savivaldybės paslaugų gavėjams ir nereikalaujant iš jų pluošto įvairių pažymų. Grįžti atgal ir apmokestinti duomenis būtų nelogiška ir neefektyvu,“- teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, visa valstybės viešojo administravimo politika siekiama, kad administravimo subjektai administracinės procedūros atlikimui būtinus duomenis iš registrų gautų patys, o gyventojams bei verslui pakaktų pateikti prašymą ir sutikimą dėl duomenų gavimo.
Savivaldybės pažymi, kad siekis keisti pažangius neatlygintino valstybės registrų duomenų atvėrimo pokyčius neatitinka ne tik šios Vyriausybės programos ir jau galiojančių įstatymų nuostatų dėl valstybės informacinių išteklių valdymo, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos.
Be to, pakeitus esamą reglamentavimą, vėl išaugtų savivaldybių biudžetų lėšų poreikis. Šios išlaidos, kaip ir kitos dėl valstybės priimtų sprendimų padidėjusios savivaldybių biudžetų išlaidos, turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto.