Didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų galimybė tiesiogiai rinkti merus paskatintų dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose.

Tai atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa, vykdyta balandžio 21-28 dienomis.
Jos duomenimis, 72,4 procentus gyventojų tiesioginiai mero rinkimai paskatintų ar greičiau paskatintų dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose. Ši galimybė 15,9 proc. apklaustųjų sprendimui dalyvauti rinkimuose neturėjo įtakos, dar 11,7 neturėjo nuomonės.

Apklausa taip pat parodė, jog 83,1 proc. gyventojų manymu, meras turi būti renkamas tiesiogiai. 7,2 procento apklaustųjų mano, jog merą turėtų rinkti savivaldybių tarybų nariai, dar 9,7 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
„Paralelė tarp piliečių galimybės tiesiogiai rinkti merą bei jų įsitraukimo į vietos valdžios rinkimus apskritai - akivaizdi. Gyventojai mato daug didesnę prasmę rinkti konkretų politiką, su jo vizija ir siūlymais. Tiesiogiai išrinktas meras ir gyventojai tarsi sudaro sutartį, kuri remiasi rinkėjo pasitikėjimu bei politiko įsipareigojimas ir atsakomybė. Taip piliečiai jaučia tiesiogiai dalyvaujantys savivaldybės valdyme, natūralu, kad didėja ir pasitikėjimas vietos valdžia,“ – sako LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Tai, kad Lietuvos žmonės nori tiesioginio savo dalyvavimo tiek priimant sprendimus, tiek ir rinkimuose, akcentuoja ir „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys. Pasak jo, už tiesioginius mero rinkimus pasisako didžioji dauguma – tiek jauni, tiek vyresni, baigę universitetus ir turintys vidurinį išsilavinimą, miestų ir kaimo gyventojai.
Apklausa taip pat parodė, kad 74,9 proc. apklaustųjų dalyvauja arba dažniausiai dalyvauja savo savivaldybės mero rinkimuose. Nedalyvauja arba dažniausiai nedalyvauja 24,98 proc., nenurodė – 0,2 proc.
Apklausa buvo vykdoma telefonu apklausiant 1000 šalies gyventojų 30 miestų ir virš 50 kaimų.