Šiuos mokslo metus sutinkame margame įvykių kontekste. Lietuvą pasiekė mūsų klimatui nebūdingos karščio bangos, Viduržemio jūros regioną nuniokojo karščio sukelti gaisrai, o Jungtinės Tautos neseniai paskelbė grėsmingas klimato kaitos prognozes. Visa tai rodo, jog tvarumas ir aplinkosauga turi tapti kasdienybės dalimi. Kaip tvariomis idėjomis sudominti į gyvas pamokas sugrįžtančius vaikus? Dalijamės veiksmingais, praktikoje išbandytais būdais.

„Šią vasarą patyrėme, kad klimato kaitos pokyčiai tiesiogiai liečia ir mus. Tokia patirtis, kol ji dar šviežia, yra gera paskata bendroms tvarumo iniciatyvoms darželiuose ir mokyklose. Rugsėjo pradžioje turime jėgų ir noro kažką pakeisti. Juo labiau, kad sugrįžus į gyvas pamokas, prireiks užsiėmimų, kurie po nuotolinio mokymosi vėl suvienytų vaikus draugystei. Tad edukaciniais užsiėmimais vaikams galima suteikti ir tvarumo įgūdžių, ir priminti bendros veiklos teikiamą džiaugsmą“, – dalijasi pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Suburti „žaliąjį“ klubą ir lenktyniauti

Kaip sako D. Ramanauskaitė, tvarumą palaikantys įgūdžiai nesusiformuoja per dieną ir veikiant po vieną. Vienas iš bendruomeniškų būdų – tai „žaliojo“ klubo subūrimas vaikų lankomame darželyje ar mokykloje. Galbūt, šiai iniciatyvai įsisiūbavus, tvarių įpročių ims laikytis ne tik vaiko lankoma grupė ar klasė, o ir visas darželis ar mokykla.
Aplinkosaugos ekspertai vieningai sutaria, kad nėra nereikšmingų iniciatyvų. Net vieno žmogaus ar vienos grupės pastangos yra svarbios, nes naujų elgsenos įpročių mes mokomės tik sekdami gerais pavyzdžiais.
„Žaliojo“ klubo veikla priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pomėgių. Galima užsiimti reguliariu plastiko atliekų rinkimu darželio ar mokyklos apylinkėse kartą per savaitę, mėnesį ar ketvirtį. Galima rengti atliekų rinkimo ir rūšiavimo konkursus, įtraukiančius vaikus į žaidybinį naujų įpročių mokymąsi.
„Iš savo patirties matome, kad nedideli žaismingi konkursai žmones greitai įtraukia ir uždega atliekų rūšiavimo idėjoms. Darželyje ar mokykloje juos įgyvendinti paprasta, tereikia tarp tėvelių, auklėtojų ar mokytojų surasti užsidegusį „rūšiuotoją“, kuris netrukus suras šalininkų. Ugdytojams šios iniciatyvos irgi svarbios, nes padeda išsiblaškiusius mažuosius sutelkti atsakingai veiklai. Visai gali būti, kad po tokių užsiėmimų vaikai drausmins namiškius rūšiuojant atliekas“, – šypsosi Diana Ramanauskaitė.

Drauge su ekspertais mokytis pažinti gamtą

Kita galima „žaliojo“ klubo veiklos dalis – tai įvairių aplinkosaugos ekspertų kvietimas. Visoje Lietuvoje veikiančių Saugomų teritorijų Gamtos mokyklų specialistai gali atvykti atskiroms pamokoms arba su vaikų (arba vaikų ir tėvelių) grupe keliauti pažintiniais maršrutais.
Marius Semaška, Sirvėtos regioninio parko vyr. kraštotvarkininkas, sako, kad jis drauge su kolegomis vyksta edukacinėms pamokoms į Švenčionių regiono mokyklas.
„Mes nuvertiname vaikų gebėjimą suprasti globalias problemas. Jei tik pavyksta vaikus sudominti, jie gilinasi ir nuoširdžiai stengiasi suprasti. Tarp pirmųjų klasių moksleivių kartais sulaukiame tokių klausimų, kokių suaugusieji jau seniai nebekelia. Pamokose vaikų dėmesys yra garantuotas, kai į atskiros klasės arba visos mokyklos pamokas atsivežame imituotų šiukšlių maišą. Išpylę jį ant grindų, aiškinamės, kas yra skirtingos atliekos, kur jas dėti, o visų svarbiausia – kodėl turime rūpintis šiukšlėmis ir atliekomis“, – dalijasi Marius Semaška.
Marius priduria, kad po tokių pamokų vaikai iš tiesų ima mokyti artimuosius, kaip ir kodėl reikia rūšiuoti. Jam antrina ir Evaldas Makrickas, Kauno marių regioninio parko Gamtos mokyklos vyr. specialistas, kuris edukacinius užsiėmimus veda gamtoje.
„Turime kelis skirtingus maršrutus, kuriais kelionė trunka nuo 1,5 iki 3 valandų. Jų metu mokomės pažinti gamtą – kaip formuojasi atodanga, pelkė, miškas, kokie yra jiems būdingi augalai ir gyvūnai. Tačiau svarbiausia žmonėms perteikti, kaip viskas yra susiję: visi išvardyti dalykai yra bendra ekosistema, kuriai įtakos turi žmogaus veikla. Kai vaikai gali pamatyti, paliesti ir net užuosti gyvąją gamtą, jiems lengviau suprasti ir taršos keliamą grėsmę. Deja, bet šiuose maršrutuose randame šiukšlių, jos irgi tampa edukacinio užsiėmimo dalimi“, – pasakoja E. Makrickas.
Tokias pamokas ar išvykas lengva suorganizuoti – tereikia susitarti tinkamą laiką su Gamtos mokyklų edukatoriais.

Plastiko atliekas naudoti rankdarbių ir dailės užsiėmimuose

Plastiko atliekos gali tapti vertinga žaliava lavinant mažųjų kūrybiškumą ir formuojant jų požiūrį į aplinkos saugojimą. Ugdytojų paskatinti, vaikai greitai ras būdų, kaip rankdarbiams panaudoti kartono dėžes, gėrimų skardines, plastiko butelių kamštelius. O jei dar šias žaliavas vaikai bus paraginti surinkti iš atliekų, kurias patys palieka, tai virs ir praktine atliekų rūšiavimo pamoka.
Šias pamokas galima paversti bendruomenine viso darželio ar mokyklos veikla: vaikai gali lenktyniauti iš plastiko atliekų kurdami visos grupės ar klasės rankdarbius. Tokius konkursus galima užbaigti saldžiu prizu, užtvirtinančių šių vaikų pastangų naudą.
„Kita alternatyva – pakviesti vaikus kūrybiškai nuspalvinti ar aplikacijomis papuošti vidinius darželio ar mokyklos rūšiavimo konteinerius. Tai ypač svarbu mažiausiems „rūšiuotojams“, kuriems patinka naudotis viskuo, prie ko jie patys prisidėjo savo rankomis ar kūryba“, – priduria VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Vaikų užkandžiams rinktis vietos ūkininkų vaisius ir daržoves

Tėveliams tvaraus požiūrio lengviau laikytis, kol tebesitęsia šviežių vaisių ir daržovių sezonas. Jo metu įsigydami vietos produkciją, skatiname vietos ūkininkus ir prisidedame prie mažesnės aplinkos taršos, kuriai svarios įtakos turi produktų logistika.
Ankstyvą rudenį vaikų užkandžių racioną galime papildyti vietos obuoliais, kriaušėmis, slyvomis, morkomis, salotomis, burokėliais ir daugybe kitų daržo gėrybių. Jei užkandžius sudedame ne į plastiko, o į stiklo ar nerūdijančio plieno dėžutes, laimime dar daugiau tvarumo „balų“.
Šis tvarumą palaikančių idėjų sąrašas nėra baigtinis, jis priklauso ir nuo mūsų fantazijos. Tačiau viena yra tikra – naujų ilgalaikių įpročių išmoksime tik susitelkdami šeimoje, darželyje, mokykloje ar darbo vietoje.

Apie „Gamtos ateitis“
VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Šiais metais ji planuoja sutvarkyti daugiau nei 97 tūkst. tonų į Lietuvą išleistų pakuočių atliekų. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.