Apie Utenos tvenkinio rekonstrukcijos procesą, šiuo metu vykdomus ir numatomus darbus, užtvankos statinių remonto alternatyvas kalbamės su Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Vidu Žviniu.
Gerbiamas direktoriau, kokie artimiausi darbai numatyti tvenkinio rekonstravimo procese?
Netrukus prasidės darbai užtvankos žemutinėje dalyje (Rašės upelio pusėje). Šie darbai yra numatyti techniniame darbo projekte, jie nedarys jokios įtakos vandens lygiui tvenkinyje.
Kaip žinote, įgyvendinant Utenos tvenkinio ant Rašės (Raudesos) up. hidrotechnikos statinių kapitalinio remonto/rekonstravimo darbus, pagrindinis dėmesys buvo sutelktas Aplinkos apsaugos agentūros sąlygoms, skirtoms tvenkinio nuleidimui, žuvų išgaudymui bei perkėlimui iš vieno valstybinio vandens telkinio į kitą. Patvirtintas projektas numatė galimybę optimaliai atlikti numatytus darbus, iš tvenkinio nuleidus visą vandenį. Tai būtų leidę mažiausiomis sąnaudomis ir geriausiais sprendimais suremontuoti tvenkinio hidrostatinius.
Priminsiu, kad siekiant kuo labiau apsaugoti tvenkinio žuvų išteklius, visą laiką buvo svarstomos ne žuvų išleidimo į upelio žemupį (normatyviniuose teisės aktuose tai nedraudžiama), bet jų išgaudymo ir perkėlimo į kitus valstybinės reikšmės vandens telkinius galimybės.
Kokios kliūtys pristabdė vandens išleidimą ir žuvų perkėlimą iš tvenkinio?
Atlikus visas parengiamąsias procedūras ir iš Aplinkos apsaugos agentūros gavus leidimą tvenkinio vandens išleidimui ir žuvų perkėlimui, liko tik vienas žingsnis – gauti Specialiosios žvejybos leidimą, suteikiantį teisę sugaudyti tvenkinyje esančias žuvis ir produktyviausias perkelti į kitus valstybinius vandens telkinius, o likusias – praleisti į upelio žemupį. Tačiau netikėtai buvo susidurta su šių darbų įgyvendinimo problema. Pasirodo, kad praktikoje (priešingai, negu įvardinta teisės aktuose) tvenkinio išleidimas kartu su žuvų perkėlimu į kitus vandens telkinius yra negalimas, nes šiuo metu nėra įmonių, galinčių ir turinčių teisę (atitinkančių nustatytus reikalavimus) atlikti šiuos darbus.
Utenos rajono savivaldybė kreipėsi į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas. Kodėl? Koks sprendimas priimtas, gavus atsakymus?
Pirmiausia reikia pasakyti, kad Utenos tvenkinys – valstybei priklausantis vandens telkinys, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. O Utenos rajono savivaldybė patikėjimo teise valdo kitą valstybės turtą - melioracijos statinius. Tad iškilus problemoms savivaldybė ir kreipėsi į valstybės įstaigas - ministerijas, siekdama paspartinti užtvankos rekonstravimo projekto įgyvendinimą ir išspręsti problemas, susijusias, kaip minėjau, su vandens išleidimu ir žuvų perkėlimu. Žemės ūkio ministerijai buvo pateiktas prašymas įgalioti Žuvininkystės tarnybą atlikti tvenkinio žuvų išgaudymo ir perkėlimo į kitus vandens telkinius procedūras, nes iš tiesų tai vienintelė įmonė, kuri turi galimybes tai atlikti. Aplinkos ministerijai – prašymas koreguoti, papildyti su vandens išleidimu ir žuvų perkėlimu susijusius teisės aktus, kad būtų išplėstas sąrašas įmonių, galinčių ir turinčių teisę atlikti žuvų išgaudymą ir perkėlimą į kitus vandens telkinius.
Deja, savivaldybės vadovų pastangos pasikviesti Žuvininkystės tarnybą šių darbų atlikimui buvo nesėkmingos – tarnyba oficialiai atsisakė atlikti žuvų išgaudymo ir perkėlimo į kitus vandens telkinius darbus. Aplinkos ministerija pripažino, kad esama tvarka dėl tvenkinių išleidimo kartu su žuvų perkėlimu realiai neveikia ir skubos tvarka ėmėsi spręsti šią problemą, tačiau iki šiol sprendimai nežinomi, o numatytus darbus jau turime pradėti. Įvertinus viso projekto įgyvendinimo riziką, nuspręsta išnagrinėti tvenkinio užtvankos statinių remonto alternatyvas.
Kokios šios alternatyvos?
Kad galėtume pasirinkti geriausią remonto būdą, šiuo metu vyksta statinio – šachtinės pralaidos ekspertizės paslaugų pirkimas, kurio tikslas – kvalifikuotų narų pagalba įvertinti šachtos ir jos įrenginių būklę iš išorinės, t. y. iš vandens telkinio, pusės. Gavus ekspertizės išvadas, projektuotojai parinks tinkamiausią tvenkinio hidrostatinių rekonstrukcijos būdą. Vienas iš jų – iš tvenkinio nebus išleidžiamas visas vanduo, vandens lygis bus pažemintas tik dalinai, tiek, kiek reikės šlaitų plokščių ir labiausiai pažeistos šachtos dalies kapitaliniam remontui. Suprantama, finansiškai projekto įgyvendinimas galimai pabrangs, tačiau bus apsaugoti tvenkinio žuvų ištekliai, atsisakius jų viso ar dalinio perkėlimo.
Svarbu paminėti, kad atliktos ekspertizės pagrindu vis dar neatmestinas ir kitas scenarijus. Jeigu ekspertizės metu kvalifikuotų narų/ekspertų išvadoje bus nustatyta statinio avarinė būklė, gali tekti priimti ir kitus, teisės aktuose nustatytus bei būtinus nedelsiant įgyvendinti sprendimus. Apie tai visuomenė bus informuota gavus papildomos ekspertizės rezultatus.
Ačiū už pokalbį.