Gruodžio 3 dieną, minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną, žymios Vilniaus skulptūros solidarizuojasi su klausos, regos, fizinę, intelekto, psichikos ir nematomą negalią turinčiais žmonėmis. Vilniaus senamiestyje nuo 12 iki 19 valandos bus galima apžiūrėti 6 skulptūras, vienai dienai tapusias skirtingas negalias turinčių žmonių simboliais.
„Skulptūrų solidarizavimosi iniciatyva norime dar kartą atkreipti dėmesį, kad nesvarbu, su ar be negalios, žmogus pirmiausia yra žmogus – su unikaliomis mintimis, gebėjimais, pomėgiais, patirtimi. Juk jokio skirtumo, Jonas Basanavičius su balta lazdele ar be jos. Vis tiek pirmiausia jis yra Jonas Basanavičius,“ – sako iniciatyvą organizuojančio Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė.
Žymūs visuomenės veikėjai, rašytojai, dainininkai, reikšmingus kultūrinius ir istorinius faktus simbolizuojantys personažai solidarizuojasi su „Jokio skirtumo, su ar be negalios“ idėja, o vienintelės lietuviškos veislės šunys gruodžio 3-iąją tampa asistentais-vedliais. Akcijoje dalyvaujančių skulptūrų žemėlapis skelbiamas Neįgaliųjų reikalų departamento iniciatyvos „Jokio skirtumo“ interneto svetainėje www.jokioskirtumo.lt ir „Facebook“ puslapyje.
Jokio skirtumo, su ar be negalios – svarbiausia yra žmogus
Tarptautinė žmonių su negalia diena, gruodžio 3-ioji, pasaulyje minima nuo 1992 metų. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria žmonės, turintys negalią, priminti apie žmogaus teises, būtinybę užkirsti kelią diskriminacijai ir užtikrinti lygias galimybes visiems visuomenės nariams.
Pasak Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkės, „Jokio skirtumo“ iniciatyvos konsultantės Kristinos Dūdonytės, Lietuvos visuomenė šiai dienai dar nėra tolygiai atvira ir tolerantiška žmonių su negalia atžvilgiu.
„Lietuvos visuomenė labiausiai tampa įtraukia, kai pati kažkuriuo klausimu arba gyvai susiduria su negalia. Kol nėra patyrę ar prie to prisilietę, ko gero sunkiai įsivaizduoja, kad gali būti jokio skirtumo, su ar be negalios, ir kad mes visi galime lygiavertiškai dalyvauti įvairiose gyvenimo srityse“, – sako K. Dūdonytė.
Pasak jos, tvariam pokyčiui svarbu kurti žmogaus teisėmis grįstą požiūrį į asmenis, turinčius negalią.
„Kol požiūris tinkamai nepasikeis, tol arba žmonių su negalia gailėsime, kas yra globėjiškas požiūris, arba juos laikysime ligoniais, kas yra medicininis požiūris. O dar mažai kam suvokiama, kad, nesvarbu, kokią negalią turi žmogus, jis vis tiek yra toks pats žmogus ir turi tokias pačias teises mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį ir panašiai,” – pabrėžia K. Dūdonytė.
Kalbėkime ne apie negalią, o apie gyvenimiškus dalykus
Tarptautinei žmonių su negalia dienai skirta skulptūrų iniciatyva simboliškai užbaigia Neįgaliųjų reikalų departamento visuomenės informavimo kampaniją „Jokio skirtumo“. Rugpjūčio 30 dieną MO muziejuje startavusios kampanijos misija – parodyti, kad visi žmonės, nesvarbu – su negalia ar be jos, nori įdomiai gyventi, kurti, dirbti, studijuoti, keliauti, auginti vaikus ir bendrauti įvairiausiomis temomis.
Kampanijos metu po sostinę ir kitus Lietuvos miestus keliavo unikalus bendravimo suolelis, kuris kiekvienoje iš 10-ies aplankytų lokacijų siuntė tam tikrą tematinę žinutę ir kvietė kalbėtis įvairiomis gyvenimiškomis temomis – nuo meno ir kultūros iki verslumo ir kelionių. Prie suolelio savo įkvepiančiomis istorijomis ir patirtimis dalijosi žymūs visuomenės veikėjai – paralimpietis, pasaulio ilgos distancijos triatlono čempionato sidabro medalininkas Ernestas Česonis, menininkas Algirdas Gataveckas, dainininkas Jurgis Brūzga ir nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro atlikėjai, visuomenininkė, negalią turinčių modelių agentūros įkūrėja Aistė Krušinskaitė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, skirtingų Lietuvos miestų merai, aktyvūs visuomenininkai.
Prie kampanijos metu vykusios „Dirbk pas mus. Jokio Skirtumo, su ar be negalios“
iniciatyvos prisijungė didieji Lietuvos darbdaviai – daugiau kaip dvi dešimtys Lietuvos įmonių, tarp kurių – „Rimi“, „Darnu Group“, „Swedbank“, „BTA“, „Švyturys-Utenos alus“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Vilniaus vandenys“ ir kitos įmonės. Darbdaviai išreiškė palaikymą atviros ir įtraukios darbo rinkos kūrimui Lietuvoje.
„Kampanijos metu kalbėjome daugeliu ne tik žmonėms su negalia, bet visai visuomenei aktualių temų. Siekėme parodyti, kad būdami atviri, tolerantiški ir labiau įtraukdami žmones su negalia į įvairias visuomeninio gyvenimo sritis, laimime visi. Visuomenės nuostatų pokytis ir stereotipų laužymas yra ilgas procesas. Tačiau aktyvus organizacijų, įmonių ir individualių žmonių įsitraukimas į „Jokio skirtumo“ kampaniją rodo, kad esame pasirengę pokyčiui ir einame teisingu keliu“, – sako Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė.