Vasario 10 dieną Utenos viešojoje bibliotekoje įvyko diskusija apie Lietuvos ateitį „Ekspedicija į 2050-ųjų Lietuvą“. Diskusijos metu su Utenos gyventojais diskutuota apie Lietuvos pažangos viziją, jų lūkesčius, viltis ir baimes dėl valstybės ateities po kelių dešimtmečių.

Diskusijose su šalies gyventojais surinktas įžvalgas numatyta panaudoti rengiant galimus valstybės pažangos scenarijus valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“. Šias diskusijas organizuoja Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) kartu su LR Vyriausybės kanceliarijos kuruojama „Atviros Vyriausybės“ inciatyva.

Tikisi, kad regionai klestės

Atsakydami kokių pokyčių tikisi Lietuvoje iki 2050-ųjų metų, Utenos gyventojai kalbėjo apie regionų stiprinimą ir atkreipė dėmesį į regioninės infrastruktūros ir pritaikymo įvairioms visuomenės grupėms spragas. Pasak dalyvių infrastruktūros pokyčiai ir technologinis progresas gali įtakoti regionų plėtrą ir klestėjimą, o nuotolinio darbo galimybės paskatins gyventojus kraustytis iš didmiesčių. Taip pat buvo išsakyti lūkesčiai dėl demografinės situacijos gerinimo – viliamasi, kad ateityje Lietuvoje pradės augti gimstamumas, gyvens įvairių tautų žmonės. Paprašyti įvardinti, kas išliks Lietuvoje ir po kelių dešimtmečių, dalyviai minėjo tautos tradicijų ir gamtos išsaugojimo svarbą.

Tarp didžiausių ateities iššūkių Lietuvai dalyviai įvardino geopolitinį saugumą, socialines problemas, nepakankamą dėmesį švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoms, taip pat minėjo emigraciją, tolerancijos stoką visuomenėje bei aplinkosaugą.

Aptardami geopolitinę situaciją ir partnerystę su užsienio šalimis dalyviai išsakė nuomonę, kad tarp Baltijos šalys turi palaikyti glaudžius santykius su Skandinavijos šalimis ir JAV, dar labiau stiprinti savo pozicijas NATO, tačiau stengtis stiprinti diplomatinius santykius ir su Rytų kaimyninėmis valstybėmis.

Diskusijų dalyvių įžvalgos dėl valstybės pažangos išsiskyrė. Vieni minėjo, kad pažanga bus ir ekonominėse, ir socialinėse srityse, kiti priešingai – įžvelgia signalų, kad socialinė pažanga nebus sparti. Paprašius įvardinti, kaip pasiekti valstybės pažangą po kelių dešimtmečių, pašnekovai minėjo mokslo, švietimo stiprinimą, pilietiškumo skatinimą, bendruomenių kūrimą ir stiprinimą.

Diskusijos su piliečiais vyksta įvairiuose Lietuvos regionuose, į jas siekiama įtraukti skirtingo amžiaus, išsilavinimo, socialinės ir ekonominės padėties, tautybių ir skirtingose gyvenimo situacijose atsidūrusius šalies gyventojus. Į diskusiją apie Lietuvos ateitį įtraukiant skirtingas visuomenės grupes siekiama iš įvairių požiūrio taškų suprasti probleminius šalies ir jos ateities klausimus, taip gilinant žinojimą apie juos ir randant tinkamus sprendimus bei naujas galimybes šalies pažangai.

Daugiau informacijos apie valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimą galima rasti paspaudus nuorodą Lietuva2050.lt