Šie namai – bene gausiausiai apgyvendintas daugiabutis Utenoje. Jie – vieniems gyventojams vieninteliai, kitiems – laikini. Tie namai – Utenos rajono gyvūnų globos namai. Ir kad jie yra bene gausiausiai apgyvendintas daugiabutis, kalti tik mes, žmonės.
Šiuo metu globos namuose globojama 380 miaukiančių, lojančių, dėmesio, rankų ir veterinarijos gydytojų paslaugų reikalaujančių augintinių. Iš 380 daugiausia yra katinukų – 300.

Jų tiek daug yra todėl, kad „kačiaujama“ kiekvieną dieną. Kasdien namus bijantys, išsigandę, sergantys, purvini kačiukai pasiekia ir po vieną, ir būriais. Vieni randami su mamomis, kiti – išmesti griovyje. Vieniems reikalingas skubus gydymas, kiti, deja, neišgyvena.
– Esam perpildyti, naujiems globotiniams vietą sunkiai besurandam. Paskutiniu metu ryškėja dar viena bėda: daug beglobių kačiukų ir šuniukų lieka mirus šeimininkams, – sakė Utenos rajono gyvūnų globos namų siela, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta Guobaitė. – Vieni artimieji nenori pasiimti jų prižiūrėti, kiti – neturi galimybių. Šiems beglobiams lieka vienas kelias – į globos namus. Mylėtam, gyvenusiam su šeimininku, turėjusiam savo namus augintiniui patekti į svetimą, nepažįstamą aplinką – didžiulis stresas.
Ką daryti? Pasak globos namų vadovės, sumažinti beglobių skaičių, išvengti nenorimų augintinių ar, neduokdie, nehumaniško jų atsikratymo padėtų sterilizacija ir kastracija. Bet tai turėtų būti masinis reiškinys. Neužtenka viename kieme pasirūpinti gyvūnų kastracija ar sterilizacija, o kitame kasmet piktintis vis didėjančiu benamių kačių būriu.
Gyvūnų globos darbuotojai yra dėkingi tiems gyventojams, kurie, nusprendę įsigyti augintinį, neskuba į veislynus, o ateina pas juos ir išsirenka vieną iš globotinių. Štai balandžio mėnesį į globos namus „atvažiavo“ 150 katinukų ir šuniukų. „Išvažiavo“, t. y. buvo pasiimti žmonių, – 110. Gegužę kiek „atvažiavo“, tiek ir „išvažiavo“: 16 šuniukų ir 72 kačiukai.
Prižiūrėti beveik 400 augintinių labai padėtų savanoriai. Juk kasdien išvesti pasivaikščioti 80 šunų – patiems darbuotojams misija neįmanoma. O išvesti reikia. Jolanta savo darbo (ir atostogų) dieną baigia apie 23 val. Visi vakarai skirti šuniukų pasivaikščiojimams. Kitas, žiūrėk, į globą patekęs iš savų namų, aptvare gamtinių reikaliukų neatlieka. Jis taip pripratęs: reikia išeiti pasivaikščioti. Ką daryti? Žiūrėti, kaip kenčia? Tad Jolanta pasiima kelis – ir į laukus. Po valandos kitos grįžta kitų.
– Savanorystė turi būti nuolatinė, – mintimis dalijasi vadovė. – Vedžioti šunis reikia kasdien, kačiukus prižiūrėti taip pat reikia kasdien. Jei žmonės atvažiuoja tik retkarčiais, pasidžiaugia, paglosto, išveda pasivaikščioti, o paskui dingsta ilgam laikui – kokia čia savanorystė. Bet gerų pavyzdžių turime. Štai viena moteris kiekvieną ketvirtadienį ateina išvalyti kačių kambarių. Esam jau labai dėkingi.
Siekiant išspręsti Utenos rajono gyvūnų globos namų patalpų plėtros klausimą globos namuose lankėsi Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Malinauskas ir UAB „Utenos šilumos tinklai“ direktorius Darius Šinkūnas. Galima plėtra – bendrovės buvusios šiuo metu tuščios ir nenaudojamos boilerinės patalpose, esančiose gyvūnų globos namų pastato dalimi. Pasak J. Guobaitės, pasitikusios svečius ir supažindinusios su problema, boilerinės patalpose vienoje pusėje įrengtuose aptvaruose būtų įkurdinti šuniukai, kitoje – kačiukai. Ir vieni, ir kiti turėtų išėjimus į lauko aptvarus. Pirmiausia būtinas patalpų remontas: reikia perstatyti stogą, apšiltinti patalpas, sutvarkyti kanalizaciją, atlikti vidaus patalpų remontą. Darbų laukia labai daug, bet galima tikėtis, kad Utenos rajono gyvūnų globos namai, gavę naujas patalpas, atsikvėps lengviau.