Reaguodama į kylančias energijos kainas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir jai pavaldžios įstaigos ėmėsi priemonių, sėkmingai mažinančių sunaudojamus energijos išteklius. Įstaigos įdiegė arba suplanavo taupos priemones, kurios padės pasiekti iškeltą Vyriausybės tikslą – penktadaliu sumažinti energetinių išteklių suvartojimą. Taikomos priemonės išsiskiria įvairove – nuo energetinių sprendimų iki darbuotojų elgsenos pokyčių.
„Ministerija pateikė bendrąsias rekomendacijas pavaldžioms įstaigoms, tačiau vieno taupymo modelio nėra, nes pastatai, patalpos ir teikiamos paslaugos yra skirtingos, tad kiekviena įstaiga pati atsakingai renkasi veiksmingiausius taupymo būdus. Kai kurios iš jų ėmėsi ir kūrybiškų sprendimų, ir itin įtraukė darbuotojus. Tikiu, kad su tokiu įsitraukimu pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų“, – Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis pasakoja, kad siekdama taupyti, tarnyba ėmėsi darbo vietų pertvarkos. „Siekdami mažinti energetinius išteklius, aktyviau deriname kontaktinį ir nuotolinį darbą, taip pat peržiūrėjome galimybes laikinai apjungti darbuotojus iš kelių erdvesnių kabinetų į vieną, o tuščiuose kabinetuose šildymą ketiname palikti iki minimalios higienos normas atitinkančios temperatūros“, – sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis.
Pasak VVKT vadovo, darbuotojai raginami, baigus darbą ar išeinant iš kabineto visada išjungti šviestuvus bei kitus elektros prietaisus. Kita taupos priemonė – judesio jutikliai šviesai, kurie sureguliuoti darbiniu režimu. „Taip pat darbuotojų išvykas į tikrinimus stengiamės planuoti ir jungti į grupes taip, kad būtų kaip įmanoma efektyviau naudojamos tarnybinės transporto priemonės“, – pasakoja G. Andrulionis.
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius sako, kad be jau įgyvendinamų priemonių, įstaigoje priimtas oficialus, dvidešimties punktų energijos išteklių taupymo planas, kuris apima tiek privalomus, tiek rekomendacinius nurodymus ligonių kasų darbuotojams. „Galiu pasidžiaugti, kad rugsėjo mėnesį pradėtos taikyti priemonės pasiteisino ir jau duoda efektyvių rezultatų. Pavyzdžiui, už rugsėjį sunaudotą elektros energiją mokėsime dvigubai mažiau, nei mokėjome už rugpjūtį“, – sako G. Kacevičius.
Pasak SAM kanclerės J. Grebenkovienės, džiugu, kad pavaldžios biudžetinės sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigos aktyviai naudojasi projektų teikiamoms galimybėmis bei diegia ilgalaikius ir šiuolaikiškus energijos taupymo sprendimus – planuoja naudoti saulės jėgaines, taip optimizuojant elektros tiekimą, rekonstruoja pastatus, liuminescencinių šviestuvus keičia į LED, serverių patalpose susidarantį šilumos perteklių panaudoja pastatų šildymui.
„Pandemija mus išmokė keisti ar prisiminti tam tikrus įpročius – kaip taisyklingai čiaudėti ir kosėti, kaip tinkamai dezinfekuoti rankas ir pan. Šiandien tai tapo įprasta. Tikiu, kad ir dabar, atkreipdami didesnį dėmesį į brangstančius energijos išteklius, galėsime kiekvienas savo darbe išsiugdyti naujus įpročius. Jau įrodėme, kad galime tai padaryti“, – sako J. Grebenkovienė.
Ministerijos teiktose rekomendacijose siūloma kiekvienos savaitės pirmadienį ir penktadienį kur įmanoma darbą organizuoti nuotoliu, tuo metu sumažinant patalpų temperatūrą iki 17 laipsnių nuo ketvirtadienio 17 val. iki pirmadienio 17 val., įskaitant išeigines ir šventines dienas, kai pastatuose nėra darbuotojų.
Prasidėjus šildymo sezonui, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, siūloma sumažinti patalpų temperatūrą iki 20 laipsnių patalpose, kuriose dirba darbuotojai. Taip pat išjungti karšto vandens gamybą ir tiekimą, optimizuoti elektros naudojimą, atjungiant mažai naudojamus prietaisus ir įrenginius, naktį sumažinti teritorijos ir pastatų apšvietimą nuo 24 val. iki 6.30 val. ryto.

Rekomendacijose nurodoma išeinant iš kabineto ar kitos patalpos išjungti šviesas, nedengti langų žaliuzėmis ir nejungti elektros lempučių, kol lauke pakankamai šviesu, spausdintuvus naudoti tik būtinais atvejais, baigus darbą, išjungti kompiuterį. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojai informuoti, kad būtina peržiūrėti esamų patalpų sunaudojamus resursus, funkcionalumą ir panaudojimą, taip pat optimizuoti darbo procesus – mažinti nebūtinų prietaisų (pvz., šaldytuvų, virdulių, spausdintuvų) naudojimą, rekomenduota naudotis laiptais, o ne liftu ir t.t.

Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios yra šios biudžetinės įstaigos: Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Lietuvos medicinos biblioteka, Higienos institutas, Respublikinis priklausomybės ligų centras, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Radiacinės saugos centras, Lietuvos bioetikos komitetas, Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Nacionalinis transplantacijos biuras.