Į paskutinę kelionę 2022 m.spalio 28 d. popietę palydėtas Lietuvos Laisvės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, 2018 m. Laisvės premijos laureatas, Lietuvos partizanas JONAS ABUKAUSKAS - SIAUBAS.
Jonas Abukauskas-Siaubas amžinojo poilsio atgulė savo gimtinėje, Utenos rajone, Užpalių kaime. Iškiliam partizanui pagarbą atidavė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Utenos rajono savivaldybės atstovai, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, LR krašto apsaugos ministerijos vadovai, giminės ir Lietuvos laisvės kovotojų bendruomenė.
Šv. Mišias Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje už Velionį aukojo vyskupas Jonas Kauneckas ir klebonas Jonas Bučelis.
Laidotuvėse dalyvavo Lietuvos Laisvės Kovų dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Algimanto apygardos partizanų vadas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, 2018 metų Lietuvos Laisvės premijos laureatas Jonas Kadžionis – Bėda, paskutinis gyvas likęs 2018 metų Laisvės premijos laureatas.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, J.Abukauskas – Siaubas vienas pirmųjų ėmėsi įamžinti savo kovos draugų atminimą. Jis ne kartą yra sakęs, tai reikalinga ne man, reikalinga mūsų ateinančioms kartoms“, – prisiminimais dalijosi Utenos krašto žmonės.
„Jis prašė, kad ant jo karsto būtų uždėta Lietuvos vėliava. Toks buvo smulkus, kuklus jo noras“, – sakė Velionio giminaitė.
Jonas Abukauskas gimė 1927 m. sausio 8 d. Norvaišių k., Užpalių vls., Utenos apskr.
1944 m. rugsėjo 1 d. NKVD suimtas už nelegalaus ginklo laikymą. Karo tribunolo 1944 m. rugsėjo 26 d. nuteistas 5 m. kalėti lageryje; kalintas Macikų lageryje prie Šilutės. 1947 m. rugpjūčio 4 d. paleistas, grįžo į tėviškę. 1949 m. birželį, gavęs šaukimą į SSRS kariuomenę, tapo Kunigaikščio Margio rinktinės (priklausė Algimanto apygardai) Audros būrio (vadas Feliksas Stasiškis Smūgis) partizanu. 1949 m. birželio 16 d. dalyvavo kautynėse Rameikių kaime (Užpalių vlsč.), spalio 27 d. – Galinių kaime (Užpalių vlsč.), kur buvo sužeistas. 1949 m. gruodžio 4 d. žuvus Audros būrio vadui F. Stasiškiui, buvo paskirtas šio būrio, veikiančio Utenos apskr. Užpalių vlsč. ir dalies Zarasų apskr. Dusetų valsčiaus, vadu. 1950 m. dalyvavo kautynėse su Užpalių vlsč. stribais ir milicininkais.
1950 m. lapkričio 25 d. laikinai einančio pareigas Šiaurės rytų Lietuvos srities vado B. Kalyčio įsakymu iš likusių gyvų Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės ir Šarūno rinktinės partizanų buvo įkurta Vaižganto rinktinė, kuri įėjo į Vytauto apygardos sudėtį. Vaižganto rinktinės vado J. Kemeklio įsakymu J. Abukauskas 1951 m.. spalio 11 d. buvo paskirtas šios rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos vadu.
1952 m. vasario 7 d. legalizavosi. Vasario 27 d. Užpalių bažnyčioje susituokė su partizanų ryšininke Bronislava Indrašiūte (1930–2017). Spalio 17 d. suimtas; kalintas Utenoje, Vilniuje. Karo tribunolo 1953 m. sausio 26 d. nuteistas mirties bausme, SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo birželio 5 d. nutarimu bausmė pakeista 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Iki 1958 m. kalintas Kamyšlage (Omsko sr.), 1958–1959 m. – Ozerlage (Irkutsko sr.), 1959–1972 m. – Vladimiro kalėjime, 1972–75 – Dubravlage (Mordovija), nuo 1975 – Vilniaus kalėjime, vėl Dubrovlage. 1976 m. lapkričio 16 d. paleistas, grįžo į Lietuvą.
1977–1982 m. dirbo staliumi Jonavos baldų kombinate, 1982–1989 m. – Kauno statyboje. Vėliau apsigyveno Rameikiuose (Užpalių seniūnija).
Daugelio paminklų žuvusiems bendražygiams iniciatorius ir įgyvendintojas. Parašė prisiminimų, paskelbtų knygose: „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (3 dalis, 2001), „Juodųjų dienų sakmės: atsiminimai, dienoraščiai, publicistika“ (2001), „Dejavo žemė ir žmonės: Utenos apylinkių partizanų ir rėmėjų atsiminimai“ (2004), „Naikintos, bet nenugalėtos kartos kelias: prisiminimai“ (2006), „Užpaliai“ (1 dalis, 2013).
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (2006 m.), Laisvės premijos laureatas (kartu su bendražygiais 2018 m.).
Nuotraukos Raimundo Kaminsko/LGGRTC