Artėjant Vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, primename valstybės vėliavos iškėlimo ir naudojimo tvarką, kurią reglamentuoja LR Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas bei LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1649 „Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“.
Lietuvos valstybės vėliava iškeliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų pastatų, taip pat gyvenamųjų namų šiomis dienomis:
• vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
• kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
• liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Pagal teisės aktuose nustatytą tvarką Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų iškeliama šiomis atmintinomis dienomis:
• sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną;
• sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;
• vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną;
• kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
• gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
• gegužės 9-ąją – Europos dieną;
• birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
• birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
• liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną;
• rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;
• rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną;
• rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido atminimo dieną (su gedulo ženklu);
• spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną;
• lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną;
• lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės dieną.
Vėliava iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą. Vėliava turi būti tvarkinga, nenublukusi ir atitikti Lietuvos valstybės vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą.
Už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė: įspėjimas arba bauda juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų ir bauda valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 12 iki 16 eurų ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 16 iki 30 eurų.