Uteniškė, dažnai užsukanti pasportuoti į „Utenio“ stadiono treniruoklių aikštelę, kartu ir džiaugiasi, ir stebisi: jai priklauso visi treniruokliai, nes ji sportuoja viena ir jai niekas netrukdo, bet kodėl uteniškiai, mieste turėdami puikiai išvystytą sporto infrastruktūrą, ja nesinaudoja? Pabandykim dar kartą prisiminti, kokias vietas Utenos rajone turime mėgėjiškam ir profesionaliam sportavimui, bei paskatinti gyventojus daugiau judėti ir naudotis visais sporto objektais, suteikiančiais galimybę būti energingiems, žvaliems ir sveikiems.

Pirmasis – „Utenio“ stadionas

Šiais metais vienam pirmųjų rekonstruotų ir naujam gyvenimui prikeltų sporto objektų – „Utenio“ stadionui – sukanka 10 metų. Naujasis stadionas, užimantis 6,85 ha teritorijos, buvo atidarytas 2013 m. rugsėjį, Po rekonstrukcijos jis tapo tarptautinius standartus atitinkančiu, lengvosios atletikos varžyboms pritaikytu, rekonstruotose žiūrovų tribūnose iki 3 tūkst. futbolo ir lengvosios atletikos aistruolių talpinančiu stadionu. Teritorijoje taip pat buvo įrengti lauko treniruokliai, pramogų zonos vaikams, daugiafunkcė krepšinio, tinklinio, lauko teniso aikštelė, atskiros lengvosios atletikos rungčių zonos (šuolių į aukštį, su kartimi, į tolį, ieties, disko, kūjo metimo, rutulio stūmimo ir t. t.). Taigi, „Utenio“ stadionas yra vienas pagrindinių aktyvaus poilsio, ir sporto aikštynų Utenos mieste.
Pasak Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Nerijaus Malinausko, galimybė gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų sporto erdvėms sutvarkyti atsirado prieš kokius 10–15 metų. Pasinaudojus ja į tvarkomų objektų sąrašą buvo įtrauktas ir „Utenio“ stadionas. Projektuojant, o vėliau ir įrenginėjant futbolo aikštę, kilo daug diskusijų, kokią dangą pasirinkti – sintetinę ar natūralios žolės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai kurios lengvosios atletikos rungtys negali būti atliekamos ant sintetinės dangos (rutulio stūmimas, disko ir ieties metimas), buvo nuspręsta, kad futbolo aikštė bus su natūralia žolės danga, kuri vėliau buvo įvertinta kaip viena kokybiškiausių ir geriausių prižiūrimų šalyje.
„Rekonstruojant Utenio stadioną ne viską nepasisekė įgyvendinti, - sakė vedėjas. – Nebuvo įrengta antra didžioji futbolo aikštė su sintetinės žolės danga, kuri buvo numatyta techniniame projekte. Šį darbą sutrukdė įgyvendinti stadiono teritorijoje esanti miško dalis, kurios išbraukimas iš miškų valstybės kadastro duomenų tuo metu užsitęsė. Todėl, kiek leido teisės aktai, buvo suprojektuota ir pastatyta mažoji futbolo aikštė“.
N. Malinauskas svarstė, kad šiuo metu, jei yra poreikis, būtų galima pradėti galvoti apie stadiono atnaujinimą ir/ar išplėtimą. Norint Utenai turėti dar vieną futbolo aikštę, dabartinę mažąją būtų galima išplėsti iki didžiosios matmenų, ir joje taip pat galėtų vykti ir treniruotės, ir varžybos. Šalia šios aikštės būtų galima paplanuoti įrengti ir naują tribūną bei pagal poreikį išplėsti administracines patalpas.

Gimnazijų stadionai – kiekvienam bendruomenės nariui

Pirmas iš švietimo įstaigų stadionų buvo rekonstruotas Dauniškio gimnazijos stadionas. Jis taip pat šiemet gali minėti 10-mečio jubiliejų, nes po rekonstrukcijos buvo atidarytas tais pačiais metais, kaip ir „Utenio“ stadionas, tik gegužę.
Kaip sakė N. Malinaukas, gimnazijos stadionas rekonstrukcijai pasirinktas todėl, kad buvo prasčiausios būklės ir todėl, kad yra strategiškai patogioje vietoje. „Lėšų stadiono rekonstrukcijai skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei Utenos rajono savivaldybė. Jei ne vienas atsitiktinumas, stadionas galėjo būti ir nerekonstruotas, – prisimena vedėjas. – Istorija tokia: kažkuri savivaldybė, turėjusi patvirtintą finansavimą iš ŠMSM, vėlavo pateikti reikiamą dokumentaciją, taip pat ir privalomą sporto objekto rekonstrukcijos techninį projektą, todėl iškilo rizika dėl lėšų įsisavinimo einamaisiais metais. Mes gimnazijos stadiono rekonstrukcijos techninį projektą kaip tik turėjom parengę, tad pateikėme ir gavome lėšų, t. y. pasinaudojom situacija ir perėmėm lėšas, skirtas kitai savivaldybei. Stadionas atitinka visus reikalavimus, taikomus mokyklų stadionams, jame yra bėgimo takai su minkšta danga, pritaikyta vaikų sportui, futbolo aikštė su sintetinės žolės danga, lengvajai atletikai skirti sektoriai, įrengtas apšvietimas ir kt. Reikia pasakyti, kad futbolo aikštės sintetinė danga jau susidėvėjo, ją reikia keisti, tad Statybos priemonių plane planuojamos lėšos jos keitimui“.
Gimnazijos stadiono futbolo aikštę savo treniruotėms anksčiau naudojo „Utenio“ futbolininkai. Šiandien stadione treniruojasi futbolo klubo „Utenos Utenis“ „Utenio akademijos“ jaunieji futbolininkai, jame sportuoti, treniruotis ir stiprinti sveikatą gali visi Utenos bendruomenės nariai.
Adolfo Šapokos gimnazijos stadionas rekonstruotas 2014 m. Jis sutvarkytas ES ir Utenos rajono savivaldybės lėšomis įgyvendinant Vyžuonos parko teritorijos ir prieigų sutvarkymo projektą. Pasak N. Malinausko, dėl stadiono rekonstrukcijos finansavimo vyko ilgos derybos, diskusijos su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri tuo metu koordinavo teritorijų sutvarkymo bei pritaikymo visuomenės poreikiams projektų finansavimą ir įgyvendinimą, nes sporto paskirties statiniai, pagal pateiktas finansavimo taisykles (aprašą), nebuvo finansuojami. Siekiant gauti lėšų, reikėjo pasistengti įrodyti, kad gimnazijos stadionas būtų pripažįstamas Vyžuonos parko dalimi, kuriame po mokslo ugdymo laiko, stadionu galėtų naudotis Utenos bendruomenė. Nors agentūra kurį laiką nesutiko, bet pavyko įrodyti, kad gimnazija su stadionu patenka į Vyžuonos parko zoną ir yra jos dalis bei gauti finansavimą iš ES. „Kaip ten bebūtų, visos miesto gimnazijos patenka į tam tikras parkų zonas, – sakė vedėjas. – Tad ir rekonstruojant „Saulės“ gimnazijos stadioną bei siekiant gauti ES finansavimą, taip pat buvo įrodyta esant visą mokyklos teritoriją parko dalimi“.
„Saulės“ gimnazijos stadionas baigtas rekonstruoti 2017 m. Jame – kaip ir kituose stadionuose: bėgimo takai, universali krepšinio aikštelė, puiki futbolo aikštė. Bet „Saulės“ stadionas turi ir išskirtinį objektą – paplūdimio tinklinio aikštelę su smėlio danga. Tiesiog galima ateiti, nusiauti batus ir ant smėliuko pažaisti tinklinį.
Praeitais metais buvo pradėtas tvarkyti Aukštakalnio progimnazijos stadionas, kurį planuojama baigti šių metų birželį. Žiemos metu rekonstrukcijos darbai buvo sustoję dėl visiems suprantamų priežasčių, o atšilus orams vėl bus tęsiami.
Liko mieste vienintelis stadionas, kuris nesutvarkytas – tai Vyturių progimnazijos. Bet jo remontui lėšos yra planuojamos, tad tikimasi, kad projektavimo bei statybos darbai jame galėtų netruks prasidėti.

Krašuonos progimnazijos stadionui – išskirtinis dėmesys

Iš visų miesto mokyklų stadionų bene daugiausia dėmesio sulaukė Krašuonos progimnazijos stadionas. „Kodėl? Todėl, kad, pirmiausia, stadionas buvo padidintas, futbolo aikštė buvo išplėsta iki standartinių futbolo aikštės matmenų (aikštės dydis 105x68 metrai), dėl to stadiono rekonstrukcijos kaina tapo daug didesnė nei mokyklos paprasto stadiono remontas. Visi kiti mokyklų stadionai rekonstruojant buvo palikti tokio dydžio, kokie buvo. Planuojama, kad stadione treniruosis profesionalūs futbolininkai ir galės vykti respublikinės bei tarptautinės varžybos, – sakė N. Malinauskas. – Antra, dangą stadiono futbolo aikštei dovanoja Lietuvos futbolo federacija (LFF). Tai aukščiausios kokybės, LFF rei¬kalavimus atitinkanti danga – dirbtinė žolė. Planuojama ją gauti greitu laiku, o ją gavus beliks pakloti. Viena iš privalomų sudedamųjų konstrukcijos dalių - paminkštinimas, reikalingas po danga, jau paklotas praėjusiais metais. Stadionas atitiks visus tarptautinėms varžyboms keliamus reikalavimus“.
Stadione jau įrengtas apšvietimas, kur reikia – paklotos trinkelės, pastatytos atraminės sienelės. Pagaminta ir tribūna, talpinsianti 500 žiūrovų, tik dar neatvežta. Baigiamos rengti krepšinio ir kvadrato aikštelės su sintetine danga, 100 metrų bėgimo takas. Be to, jame bus ir vaikų žaidimo elementų, ir treniruoklių suaugusiems.
Stadione darbus planuojama baigti šią vasarą, daug anksčiau, nes pagal sutartį darbų pabaiga – rugsėjo antra pusė. Jo rekonstrukcijos projekto įgy¬vendinimą finansuoja Utenos rajono savivaldybė. Rekons¬trukcijos darbams skirta 1,13 mln. Eur.

Norite pajudėti? Prašau – ir jaunimui, ir senimui

Kalbant apie kitas sportavimui mieste skirtas erdves, negalima nepaminėti Utenos daugiafunkcio sporto centro ir teritorijos aplink jį, kurioje pilna visko: treniruoklių, vaikų žaidimo elementų, daugiafunkcinė sporto aikštelė ir t. t. Vedėjas prisiminė, kad daugiafunkcio sporto centro teritorijos sutvarkymas buvo finansuojamas taip pat ES lėšomis. Teritoriją sutvarkius ir įrengus CPVA ją įvertino kaip vieną geriausiai pasisekusių kompleksiškai sutvarkyti teritorijų bei geriausiai įgyvendintų projektų. Gaila, kad šioje teritorijoje „pasidarbavo“ niekadėjai: daugiafunkcė sporto aikštelė buvo nuniokota, vaikų žaidimų elementų bei treniruoklių taip pat nebuvo pasigailėta. Paskutiniu metu daugiafunkcė sporto aikštelė buvo patikėta Utenos ledo ritulininkams, kurie 2021 m. žiemą įrengė ten čiuožyklą, iškart tapusią populiaria. Deja, mūsų žiemos jau tokios: čia šilta, čia šalta, tad čiuožyklai ne visada pasiseka sulaukti tinkamo oro.
K. Donelaičio gatvėje yra universali multifunkcė aikštelė. Ji buvo suplanuota ir įrengta taip, kad vasarą joje būtų galima žaisti tenisą, krepšinį, žiemą – mėgautis čiuožyklos malonumais. Uteniškiai iki šiol prisimena prieš kurį laiką žiemos ralio metu aikštelėje surengtas įspūdingas parodomąsias ledo ritulio varžybas. Bet ledo ritulininkams persikėlus į aikštelę prie sporto centro multifunkcė aikštelė tapo tik „vasarine“.
Visai šalia aikštelės dar vienas įdomus statinys – BMX trasa Vyžuonos parke, kuri buvo įrengta ES lėšomis. „Ši trasa buvo įrengta pagal jaunimo prašymus, projektuota su šios srities ekspertų latvių pagalba, kurių įmonė yra sukūrusi ne vieną BMX trasą Europoje, – prisimena Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas. – Buvo suprojektuota ir pastatyta su mintimi, kad joje galėtų sportuoti tiek vietiniai, tiek atvažiuojantys iš visos respublikos šios sporto šakos entuziastai, kad joje būtų galima rengti respublikines, regionines varžybas. Deja, šiuo metu trasa retai naudojama. Kodėl taip atsitiko? Gal jaunimas, kuriam labai reikėjo trasos, užaugo, o pamainos sau neužsiaugino, gal dingo entuziazmas, nebeliko poreikio važinėti. Atsiradus naujiems entuziastams galima būtų mąstyti apie trasos atgaivinimą“.
Prie Dauniškio gimnazijos stadiono – dar viena sporto paskirties statinys, riedutininkų trasa. Jos likimas – ne toks kaip BMX trasos Vyžuonos parke: joje nuolat pilna jaunimo. Pasak N. Malinausko, trasą planuojama atnaujinti. Kadangi trasos atnaujinimui reikalinga techninė dokumentacija, kuriai parengti reikalingas suformuotas žemės sklypas inžinieriniam statiniui, todėl, kai tik bus baigtas formuoti sklypas, bus inicijuojami projektavimo ir statybos darbai. „Šios trasos atnaujinimo viena iš iniciatorių – Utenos rajono savivaldybės tarybos narė Eglė Zarankaitė, kuri organizavo jaunimo, šios sporto šakos entuziastų nuomonės suformavimą bei pristatymą, todėl ir visus būsimus projektinius sprendinius deriname su jais, aišku, atsižvelgiant į statybas reglamentuojančius teisės aktus bei planuojamas finansines galimybes. Susisiekėme su rangovais, kurie tokias trasas projektuoja ir stato ne tik Lietuvoje, ir jie pateikė kelias priešprojektinių pasiūlymų versijas. Jaunimas apsisprendė, kad norės naujos gelžbetoninės trasos, – pasakojo vedėjas. – Tai galėtų kainuoti apie 200–250 tūkst. Eur (pagal praėjusių metų paskaičiavimus). Visi įrengimai trasoje planuojami nauji, modernūs, atitinkantys šio meto reikalavimus, tačiau neatmetama galimybė naujus įrenginius derinti su senais apjungiant į bendrą visumą, nes kai kurie įrenginiai techniškai vis dar nėra pasenę ir naudojimui tinkami. Aišku, sprendimus priimsime kartu su jaunimu“.
Dar viena puiki vieta stiprinti savo sveikatą – Vyžuonos parkas. Įrenginėjant jame takus, buvo sumontuotos sporto salelės su treniruokliais. Parke, atsižvelgiant į kiekvieno individualias fizines galimybes, yra suformuotos pėsčiųjų trasos, kuriomis pasirinktinai einant galima prieiti skirtingus treniruoklius ir pasportuoti, kiek tik jėgos leidžia. Džiugu, kad šiomis salelėmis noriai naudojasi Utenos senjorai. Juoba kad prie kiekvieno treniruoklio yra stendai su taisyklėmis, kaip naudotis treniruokliais, kokio amžiaus žmonėms jie skirti, kurie raumenys su atskirais treniruokliais yra mankštinami ir t. t. Be to, dviračių takas parke žiemos metu gali tapti slidininkų trasa. Takas taip ir yra įrengtas: vasarą – dviračiams, žiemą – slidėms. Kad tik žiemos būtų sniegingos.
Bendruomenių, gyvenančių toliau nuo miesto parkų, patogumui – sporto aikštelės šalia jų. Tokia yra Grybeliuose, šalia Kovo 11-osios gatvės, Ąžuolijos mikrorajone, šalia Naujosios gatvės. Aikštelės – ne visai tikslus pavadinimas. Tai – visi sporto aikštynai su įrenginiais-treniruokliais suaugusiems, vaikų žaidimams ir poilsiui skirta teritorija bei krepšiniui, tinkliniui ir tenisui pritaikyta zona.
Panašūs sporto aikštynai – ir seniūnijų centruose: Užpaliuose, Daugailiuose, Biliakiemyje, Sudeikiuose, Saldutiškyje, Tauragnuose ir kt.