Pirminė teisinė pagalba
Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Reda Morkūnienė, tel. (8 389) 48690, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Pirminė teisinė pagalba teikiama Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (102 kab., Utenio a. 4, Utena).
Siekiant užtikrinti teisinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, nemokama pirminė teisinė pagalba Utenos rajono savivaldybės gyventojams teikiama iš anksto užsiregistravus telefonu (8 389) 48690 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Informacija ir dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- VGTPT lankstinukas (pirminė ir antrinė teisinė pagalba)
- VGTPT teikiamos administracinės paslaugos
- VGTPT lankstinukas nepilnamečiams asmenims
- VGTPT lankstinukas nukentėjusiems
Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda, bet ji gali būti pratęsiama Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu. Tuo pačiu klausimu dėl pirminės teisinės pagalbos asmuo gali kreiptis tik vieną kartą. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga antrinė teisinė pagalba, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo padeda surašyti ar pats surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Kada pirminė teisinė pagalba neteikiama?
Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1. pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2. pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3. pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
4. pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.
Mediacija
Lietuvoje nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas, kuriuo siekiama skatinti mediacijos taikymą civiliniuose ginčuose, įtvirtinti vieningą mediacijos sistemą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. taip pat įsigalioja Mediacijos įstatymo pataisos, numatančios privalomą mediaciją šeimos ginčuose. Paprastai mediacija apibūdinama kaip procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis padeda ginčo šalims rasti jiems geriausią sprendimą.
Taigi, mediacijos išskirtinis bruožas yra tas, kad nors trečioji šalis – mediatorius – ir dalyvauja tarp šalių kilusio ginčo sprendime, tačiau skirtingai negu teisme nepriima sprendimo, privalomo vykdyti ginčo šalims. Tokiu atveju sprendimą priima pačios šalys laisva valia. Ginčo šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme, tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas.
Daugiau informacijos apie mediaciją rasite šiame leidinyje.
Pirminės teisinės pagalbos paslauga teikiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių piliečiams, kurių deklaruota ar faktinė (kurie neturi deklaruotos) gyvenamoji vieta yra Utenos rajone.
Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – įstatymas) nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimą, taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.
Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinę teisinę pagalbą Utenos rajono gyventojams organizuoja ir priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius (Vasario 16-osios g. 49, Šiauliai).
Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti https://vgtpt.lrv.lt/
Teisės aktai, reguliuojantys administracinės paslaugos teikimą:
Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, 2000-03-28, Nr. VIII-1591.
Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. yra pasikeitę asmenų (šeimos) turto ir asmens pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti. Daugiau informacijos
Teisinė pagalba ukrainiečiams
https://vgtpt.lrv.lt/lt/iuridichna-dopomoga-ukrayintsiam-teisine-pagalba-ukrainieciams
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuoja, kad nuo šiol, gauti nemokamas teisines konsultacijas bei teikti dokumentus dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gyventojams bus dar paprasčiau. Gyventojai, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, prašymus ir kitus dokumentus savarankiškai, nuotoliniu būdu gali teikti per teisinių paslaugų informacinę sistemą – TEISIS prisijungę adresu: www.teisis.lt
ATMINTINĖ
Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis taikaus ginčų sprendimo prioriteto principu (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
1. Kai asmeniui reikalinga antrinė teisinė pagalba dėl atidalijimo pareiškėjui priklausančios dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti pateikiami dokumentai, įrodantys, kad:
• pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (jo dalis), kurį nori padalinti ar kurio naudojimosi tvarką nori nustatyti;
• dokumentai, kad pareiškėjas parengęs turto naudojimo planą ar atidalinimo planą kreipėsi į bendraturtį, siekdamas ginčą išspręsti bendru sutarimu.
2. Kai asmeniui reikalinga antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, kylančioje iš darbo teisinių santykių, prašyme:
• būtina nurodyti, ar ginčas, kylantis iš darbo teisinių santykių, nagrinėtas Darbo ginčų komisijos (privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka);
• prie prašymo asmuo turi pateikti darbo sutarties kopiją;
• darbo ginčų komisijos sprendimą (jeigu buvo į ją kreiptasi);
• darbdavio sprendimą skirti nuobaudą (jeigu tokia yra);
• dokumentus apie neišmokėtą darbo užmokestį;
• kitus dokumentus susijusius su darbo santykiais.
3. Kai asmeniui reikalinga antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos pripažinimo negaliojančia:
• jis turi pateikti ir santuokos pripažinimo negaliojančia priežastį patvirtinančius dokumentus.
4. Kai antrinė teisinė pagalba reikalinga asmeniui nukentėjusiam nuo nusikaltimo baudžiamojoje byloje:
• turi pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą ar teismo nutartį, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendį.
5. Kai antrinės teisinės pagalbos prašo asmuo baudžiamojoje byloje turintis liudytojo procesinį statusą:
• būtina turėti specialiojo liudytojo procesinį statusą. Liudytojui, neturinčiam specialaus liudytojo statuso, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikiamas nėra numatytas.
6. Kai antrinė teisinė pagalba reikalinga asmeniui gaunančiam socialinę pašalpą:
• asmuo turėtų pateikti savivaldybės, kurioje jis gyvena, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad pats asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas (VGTPTĮ 13 str. 4 d.). Tarnybos sprendimas suteikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą remiantis pažyma apie mokamą socialinę pašalpą, galios tik iki to laiko, kol asmeniui bus mokama pašalpa.
7. Kai antrinė teisinė pagalba reikalinga asmeniui bankroto byloje:
• asmuo turi pateikti kreditorių sąrašo kopiją;
• priteistų sumų ar skolinių įsipareigojimų faktą patvirtinančius dokumentus;
• dokumentus, patvirtinančius, kad kreditoriai buvo informuoti apie ketinimą kelti bylą;
• pridedama informacija apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka.
8. Kai antrinė teisinė pagalba reikalinga asmeniui byloje dėl žalos atlyginimo:
• turėtų būti detaliai išdėstyta kas, kokiais neteisėtais veiksmais bei kokią ir kokio dydžio žalą padarė ir kartu su prašymu pateikti tai pagrindžiančius dokumentus;
• pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad žalą patyręs asmuo kreipėsi į žalą padariusį asmenį, su prašymu atlyginti žalą gera valia.
9. Kai asmeniui antrinė teisinė pagalba reikalinga siekiant apskųsti antstolio veiksmus:
• jeigu prašoma apskųsti konkrečius antstolio priimtus aktus, jų kopijos turi būti pateiktos kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.
