Birželio 29–30 dienomis, vykdant Gaisrų prevencijos Utenos rajono savivaldybėje 2022–2024 programą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus kartu su Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir seniūnijų specialistais lankėsi Kuktiškių ir Utenos seniūnijų gyventojų gyvenamuosiuose būstuose, įvertino būstų priešgaisrinę būklę, iškilus poreikiui, įrengė autonominius dūmų jutiklius, anglies monoksido detektorius, konsultavo dūmtraukių, šildymo įrenginių eksploatavimo klausimais bei pagal poreikį išdalino gesintuvus. Dūmų, smalkių detektoriai ir gesintuvai įsigyti savivaldybės biudžeto lėšomis.
Lietuvoje vykdomas radiologinis aplinkos monitoringas atitinka tarptautinius kokybės standartus
Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai dalyvavo Europos Komisijos (EK) organizuotame seminare, skirtame radiologinio aplinkos monitoringo klausimams aptarti. Šis seminaras organizuotas pagal EK vykdomą projektą, skirtą apžvelgti, kaip Europos Sąjungos (ES) valstybės narės vykdo EK 2000/473/Euratomas rekomendaciją dėl Euratomo sutarties 36 straipsnio, susijusio su aplinkos radioaktyviojo užterštumo stebėsena, siekiant įvertinti gyventojų apšvitą (toliau – 2000/473/Euratomas rekomendacija).
Galime pasidžiaugti, kad pagal apibendrintas ES valstybių narių radiologinio aplinkos monitoringo programų išvadas, tik 7 ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, pilnai įgyvendino 2000/473/Euratomas rekomendacijos nuostatas. Atsižvelgiant į šias išvadas ir siekiant didesnio ES valstybių įsitraukimo, seminare diskutuota stebėsenos vykdymo programos tobulinimo klausimais.
Radiacinės saugos centras: radioaktyviomis medžiagomis užteršto metalų laužo neaptikta
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, aktyviai veikia antrinių žaliavų perdirbimo įmonės, superkančios ar perdirbančios metalų laužą. Pasitaiko atvejų, kai į metalų laužą patenka radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų įrenginių detalių, naftotiekių, dujotiekių ar vandentiekių vamzdžių, kuriuose per ilgą laiką susikaupė nuosėdų su gamtinės kilmės radionuklidais, tačiau didžiausią grėsmę žmonėms ir aplinkai kelia į metalų laužą patekę prietaisai su uždaraisiais radioaktyviaisiais šaltiniais. Nors radioaktyviojo šaltinio juose gali ir nebūti, tačiau be specialiosios matavimo įrangos to nustatyti neįmanoma. Norint užtikrinti žmonių ir aplinkos radiacinę saugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, kasmet vykdoma ūkio subjektų, kurių veiklos nereikia įteisinti, tačiau vykdant tokią veiklą (metalų laužo, atliekų supirkimo ir perdirbimo aikštelėse, sendaikčių turgavietėse ir antikvariatuose) yra tikimybė nustatyti paliktąjį radioaktyvųjį šaltinį ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą objektą, valstybinė radiacinės saugos priežiūra.
Įvertinta branduolinės energetikos objektų veikla Lietuvoje
Kaip ir kasmet, Radiacinės saugos centras (toliau – RSC) įvertino, kokią apšvitą patyrė Lietuvos gyventojai dėl branduolinės energetikos objektų (toliau – BEO) veiklos. Įvertinta radionuklidų, išmestų į aplinką iš Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE), sukelta gyventojų apšvita, taip pat galima gyventojų apšvita dėl Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje laikomų radioaktyviųjų atliekų.
2020 m. iš Ignalinos AE išmestų į aplinkos orą ir vandenį radionuklidų aktyvumai buvo tokie pat kaip ir ankstesniais metais, kaip parodyta paveiksle. Pastebėta, kad padidėjo tik radioaktyviosios anglies 14C išmetimai ir tai siejama su vykdytais aušinimo ir valymo sistemos strypų iškrovimo iš reaktoriaus aktyviosios zonos darbais.