school and education

Tel.  +370 389 61600
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Savivaldybės priimamasis: (8 389) 64041 Daugiau informacijos         Pasitikėjimo telefonas: (8 800 77472), el. paštas: pranesk@utena.lt   Daugiau informacijos

Informacija dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms

Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A1-448 „Dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo (toliau – prašymas) pateikimo metu atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą jaunos šeimos apibrėžimą: jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 36 metų;
2) nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas visiškai veiksnus (išskyrus jaunos šeimos vaikus), ir jaunos šeimos vaikai (kaip jie apibrėžti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje) iki kreipimosi į savivaldybės administraciją dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. Jeigu asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius (būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turėtų / turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, buvo / yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turėtas / turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, buvo / yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų), laikoma, kad jauna šeima atitinka šiame punkte nustatytą reikalavimą;
3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose;
4) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.
Subsidijos suteikiamos:
1. jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
2. jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 20 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
3. jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) du vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
4. jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ir daugiau vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.
Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo iki 36-erių.
Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).
Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta.
Dėl subsidijos suteikimo pagrindiniai žingsniai:
1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
2. Jauna šeima deklaruoja šeimos turtą VMI prie FM (forma FR0001 v. 01) ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai Utenos rajono savivaldybėje (Utenio a. 4, Utena).
3. Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu.
4. Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą dėl pažymos aktyvavimo.
5. Per keturis mėnesius nuo pažymos aktyvavimo jauna šeima su kredito davėju sudaro kreditavimo sutartį.
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.
Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi, tik kai pagal šią tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų. Didžiausią būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.
Pagal Registrų centro nustatytą 2022 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1970 eurų, į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija (jau peržiūrėjus ir įvertinus 20 proc. padidėjusią kvadratinio metro normatyvinę vertę) 827,40 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.
NEKILNOJAMOJO TURTO NORMATYVINĖS VERTĖS 2022 METAMS LIETUVOS MIESTUOSE, MIESTELIUOSE IR KAIMUOSE
Jauna šeima, imanti būsto kreditą pirmajam būstui pirkti arba būstui pirkti ir statyti, iki kreditavimo sutarties sudarymo dienos kredito davėjui, su kuriuo sudaro kreditavimo sutartį, privalo pateikti valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento pažymą, patvirtinančią, kad jaunos šeimos nariai nėra susiję artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perkamas būstas.
Jeigu pateiktoje pažymoje nurodoma, kad jaunos šeimos nariai su asmeniu, iš kurio perkamas būstas, susiję artimos giminystės ryšiais, kreditavimo sutartis nesudaroma.
PRAŠYMO PATEIKIMAS
Jauna šeima, pageidaujanti gauti finansinę paskatą, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją (toliau – savivaldybės administracija), pateikdama prašymą ir prašyme nurodytus dokumentus ar patvirtintas jų kopijas.
Prie prašymo papildomi dokumentai:
1. Nekilnojamojo turto registro išrašai apie kiekvieno jaunos šeimos nario nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą (savivaldybės administracija duomenis gauna iš Nekilnojamojo turto registro);
2. Prieš teikiant prašymą, jauna šeima Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikia šeimos turto deklaraciją (forma FR0001 v. 01); (šeimai deklaravus turtą, savivaldybės administracija duomenis gauna iš VMI prie FM);
3. Dokumentai ir duomenys, patvirtinantys, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (santuokos nutraukimo data, sutuoktinio ar vaiko (-ų) motinos arba tėvo mirties data), (savivaldybės administracija gauna duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro; įsiteisėjusį teismo sprendimą (-us) dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ir (ar) vaiko (-ų) gyvenamosios vietos nustatymo kartu su Prašymu pateikia pareiškėjas);
4. Vaiko (-ų) gimimo faktą patvirtinančius duomenis (savivaldybės administracija gauna iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Jei Lietuvos Respublikos gyventojų registrui šie duomenys nepateikti kartu su Prašymu juos pateikia pareiškėjas);
5. Įsiteisėjusį teismo sprendimą įvaikinti (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas);
6. Įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas);
7. Atstovavimą patvirtinantį dokumentą (įgaliojimą, sutartį) (kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjo atstovas, jei jis teikia Prašymą);
8. Institucijos, atliekančios statinio ekspertizę, išvadą, kad nuosavybės teise turimas / turėtas būstas yra / buvo netinkamas gyventi (rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, projektuotojo išvadą, kad nuosavybės teise turimas / turėtas būstas yra / buvo netinkamas gyventi), išskyrus atvejus, kai nuosavybės teise turimas / turėtas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra / buvo fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų (kartu su Prašymu ją pateikia pareiškėjas; duomenis apie būsto nusidėvėjimą savivaldybės administracija gauna iš Nekilnojamojo turto registro);
9. Statybą leidžiantį dokumentą, nurodytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje, jeigu būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti imamas būstui statyti (jei statybą leidžiantis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kartu su Prašymu jį pateikia pareiškėjas).
Informuojame, kad:
1) jauna šeima prašyme privalo pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms;
2) jeigu per keturis mėnesius nuo pažymos aktyvavimo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) jauna šeima su kredito davėju nesudaro kreditavimo sutarties, lėšų subsidijai gauti sumos rezervavimas SPIS automatiškai nustoja galioti ir jauna šeima dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gali kreiptis iš naujo;
3) jei savivaldybės administracija atsisako pareiškėjui suformuoti pažymą, nes panaudoti visi atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai teikti, pareiškėjo šeima pagal prašymo pateikimo datą įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą ir jos prašymas pakartotinai nagrinėjamas kitais kalendoriniais metais, jeigu iki tų kalendorinių metų sausio 15 d. ji atnaujina prašymą, patikslindama jame nurodytus duomenis, arba SPIS patvirtina, kad prašymo duomenys nepasikeitę;
4) finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavusios jaunos šeimos, norėdamos per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos perleisti kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, privalo kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kredito davėjui subsidiją. Jei jauna šeima būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui nepraėjus 10 metų nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos, ši jauna šeima, norėdama per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos už šį būsto kreditą įsigytą būstą perleisti kito asmens nuosavybėn, subsidiją privalo grąžinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai;
5) jauna šeima, grąžinusi subsidiją, raštu kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją dėl subsidijos grąžinimo patvirtinimo ir dėl žymos, apribojančios nuosavybės teisės į įsigytą būstą perleidimą, panaikinimo Nekilnojamojo turto registre.
Jauna šeima neprivalo grąžinti gautos subsidijos šiais atvejais:
1) nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis;
2) jeigu pasikeičia už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyto būsto savininkas dėl paveldėjimo, kai paveldi sutuoktinis, vaikai ir (ar) vaikai, kuriems nustatyta ar buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3) jaunai šeimai nutraukus santuoką, jeigu nuosavybės teisė pereina vienam iš buvusių sutuoktinių;
4) šeimoms, kurios, nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos praėjus 5 metams, yra susilaukusios trijų ar daugiau vaikų ir nori po ne mažiau kaip 5 metų perleisti būstą kito asmens nuosavybėn, kad įsigytų didesnį būstą toje pačioje savivaldybėje.
PRAŠYMAS IŠDUOTI PAŽYMĄ DĖL FINANSINĖS PARAMOS
(Savivaldybės administracijos direktoriui teikiant popierinį prašymą dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo)
Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašas

Informacija dėl socialinio būsto nuomos asmenims ir šeimoms, neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą

Nuo 2019-09-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame nustatyta, kad Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto:
1) netekusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių; šiuo atveju į savivaldybės administraciją asmuo ar šeima šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka privalo kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos;
2) asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
3) senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
4) šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
5) šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų;
6) šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
7) neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
8) šeimoms, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
9) šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių.
Prašymo dėl paramos būstui išsinuomoti (BP-5) forma
Prie prašymo pateikti užpildytą 6 priedą (Pajamų, kurios, vadovaujantis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, sąrašas).
KONTAKTINĖ INFORMACIJA

Informacija apie paramą būstui įsigyti

Parama būstui įsigyti teikiama asmenims ir šeimoms:
• valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti;
• mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.


Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas – kredito davėjo, įrašyto į viešąjį kredito davėjų sąrašą, pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms, atitinkantiems Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytus reikalavimus, skolinami pinigai būstui įsigyti – būstui pirkti ar (ir) statyti – arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti. Pagal šį Įstatymą dalis valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti.
Išperkamoji būsto nuoma – būsto nuoma, kai nuomotojas savo nuosavybės teise valdomą būstą ar svetimą būstą, kai teisę jį išnuomoti išperkamosios nuomos būdu suteikia įstatymai ar būsto savininkas, leidžia nuomininkui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad nuomininkui būstas pereina nuosavybės teise, sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą.
Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka Įstatymo 8 straipsnio reikalavimus:
1. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
2. įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:
3. a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos, šio prašymo pateikimo metu, taip pat teisės į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatymo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;
4. b) turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
5. c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.
Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių:
• asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 106 valstybės remiamų pajamų (toliau –VRP) dydžių (13 674 Eur) ir turtas – 129 VRP dydžių (16 641Eur);
• dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių (19 092 Eur) ir turtas – 262 VRP dydžių (33 798 Eur);
• keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 178 VRP dydžių (22 962 Eur) ir turtas – 349 VRP dydžių (45 021 Eur);
• šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 30 VRP dydžių (3870 Eur) ir turtas vienam asmeniui – 83 VRP dydžių (10 707 Eur).
1 VRP – 129 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d.)
Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:
1) 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;
2) 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
3) 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.
Teikiamų subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti dydžiai yra:
1) 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
2) 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
3) 25 procentai suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
4) 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos:
1. a) šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
2. b) neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų;
3. c) asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms;
4. d) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
Jeigu asmuo ar šeima Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, dėl paramos būstui įsigyti, turi kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administraciją, pateikdami atitinkamos formos prašymą (BP-1 arba BP-2 formą) ir papildomus dokumentus:
1. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą (visų šeimos narių);
2. Metinę gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją (forma FR0001 v. 01);
3. dokumentus, patvirtinančius, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) (ištuokos, mirties faktą patvirtinančius dokumentus ar kitus dokumentus);
4. įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
5. atstovavimą patvirtinantį dokumentą;
6. rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, taip pat rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, pritaikant jį neįgaliųjų poreikiams, – projektuotojo išvadą, kad nuosavybės teise turimas (turėtas) būstas yra (buvo) netinkamas gyventi arba nepritaikytas neįgaliųjų poreikiams;
7. mokymo įstaigos pažymą apie į šeimos sudėtį įskaitomus asmenis, kurie yra nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba ir kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
8. kitus dokumentus, įrodančius asmenų teisę į paramą būstui įsigyti.
Dėl išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo papildomai reikia pateikti:
1. pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą išperkamosios būsto nuomos sutartį pagal kurią išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį būstą, esantį Utenos rajono savivaldybės teritorijoje;
2. iš Nekilnojamojo turto registro išrašą apie įregistruotą išperkamosios būsto nuomos sutartį.
Valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus teikia:
1. AB SEB bankas;
2. Luminor Bank AB;
3. „Swedbank“, AB;
4. Akademinė kredito unija (teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Kauno m., Kauno r., Kaišiadorių r.);
5. Anykščių kredito unija (teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Anykščių r., Panevėžio r., Utenos r., Kupiškio r., Rokiškio r., Ukmergės r., Molėtų r.);
6. Aukštaitijos kredito unija (teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Panevėžio m., Panevėžio r.);
7. Centro kredito unija (teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Kauno m., Kauno r., Kaišiadorių r.);
8. Kredito unija „Tikroji viltis“ (teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Akmenės r. ,Joniškio r., Mažeikių r., Šiaulių r., Telšių r.);
9. Kretingos kredito unija (teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Kretingos r., Skuodo r., Klaipėdos r., Plungės r., Palangos m.);
10. Panevėžio kredito unija (teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Panevėžio m., Panevėžio r., Pakruojo r., Pasvalio r., Biržų r., Kupiškio r., Anykščių r., Ukmergės r., Kėdainių r., Radviliškio r.);
11. Sedos kredito unija (teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Mažeikių r., Naujosios Akmenės r., Skuodo r., Plungės r.);
12. Šilutės kredito unija (teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Šilutės r., Neringos sav., Klaipėdos r., Šilalės r., Tauragės r., Pagėgių sav.).

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas
Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika
Prašymų formos:
1. Prašymo dėl paramos būstui įsigyti (BP-1) forma (valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir subsidijai gauti).
2. Prašymo dėl paramos būstui įsigyti (BP-2) forma (išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai gauti).
Prie prašymų BP-1 ir BP-2 turi būti užpildomas 6 priedas.
Prašymai priimami Utenos rajono savivaldybės administracijoje, adresu Utenio a. 4, Utena
Išsamesnė informacija tel. +370 389 64032, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

 

Parama būstui išsinuomoti

Parama būstui išsinuomoti asmenims ir šeimoms teikiama:
1) nuomojant socialinį būstą;
2) mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.


Dėl paramos būstui išsinuomoti asmenys (šeimos), atitinkantys Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 ir 10 straipsnio nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui išsinuomoti, kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti.
Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus:
• Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
Teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka Įstatymo 10 straipsnio reikalavimus
• Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma;
• Utenos rajono savivaldybės teritorijoje išsinuomojo fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybės) priklausantį būstą, sudarydami pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas būsto nuomos sutartį ne trumpiau kaip vieniems metams. Būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.
Prašymų formos:
Prašymas dėl paramos būstui išsinuomoti (BP-3 forma) (dėl įrašymo į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą).
Prašymas dėl paramos būstui išsinuomoti (BP-4 forma) (dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai gauti).
Prie prašymų pateikti užpildytą 6 priedą (Pajamų, kurios, vadovaujantis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas, sąrašas).
Dėl teisės į paramą būstui išsinuomoti nustatymo pateikiami papildomi dokumentai:
1. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (-ai) apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą (visų šeimos narių);
2. Metinė gyventojo (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija (forma FR0001 v. 01);
3. dokumentai, patvirtinantys, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) (ištuokos, mirties faktą patvirtinantys dokumentai ar kiti dokumentai);
4. įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
5. atstovavimą patvirtinantis dokumentas;
6. mokymo įstaigos pažyma apie į šeimos sudėtį įskaitomus asmenis, kurie yra nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba ir kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
7. kiti dokumentai, įrodantys asmenų teisę į paramą būstui išsinuomoti.
Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo papildomai reikia pateikti:
1. pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos sutartį pagal kurią išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį būstą, esantį Utenos rajono savivaldybės teritorijoje;
2. iš Nekilnojamojo turto registro išrašą apie įregistruotą būsto nuomos sutartį.
Asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą ir (ar) gaunantys paramą būstui išsinuomoti, privalo:
1) pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią teisę gauti paramą būstui išsinuomoti;
2) iki einamųjų metų gegužės 1 dienos arba dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytų svarbių priežasčių iki einamųjų metų birželio 1 dienos savivaldybės administracijai pateikti turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
3) per mėnesį nuo deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimo, būsto įsigijimo, materialinės padėties pasikeitimo, kuris lemia Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui išsinuomoti, viršijimą, būsto nuomos sutarties pasibaigimo arba teisės į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją praradimo dienos informuoti apie tai savivaldybės administraciją. Taip pat informuoti savivaldybės administraciją apie šeimos sudėties, kontaktinės informacijos (adreso, telefono numerio, elektroninio pašto) pasikeitimus.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas
Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika
Prašymą dėl paramos būstui išsinuomoti galima pateikti pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą arba Utenos rajono savivaldybės administracijai, adresu Utenio a. 4, Utena.
Išsamesnės informacija tel. 8 389 64032, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Parama būstui

Konsultacijos: Utenos r. savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Laura Gimžauskienė (el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. +370 389 64031) ir vyr. specialistė Ligita Norkūnienė (el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. +370 389 64032)

Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašas

Nuomojamo socialinio būsto sąrašas

Savivaldybės priimamasis

+370 389 64041