Utenoje, Aukštakalnio mikrorajono pakraštyje, privačiame sklype, yra ruošiamasi statyti savitarnos automobilių plovyklą. Šiuo metu prie statybos sklypo ribos yra pastatytas stendas su informacija apie projektinių pasiūlymų pristatymą visuomenei. Tokia informacija paskelbta ir Utenos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.utena.lt.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas gerai. Bet yra vienas bet: plovykla bus statoma gyvenamųjų namų teritorijoje. Iš vienos pusės ją sups privatūs namai, iš kitos – daugiabučiai. Todėl nenuostabu, kad Naujasodžio ir Aukštakalnio gatvių gyventojai išsakė didelį susirūpinimą dėl planuojamos statybos šalia gyvenamųjų namų ir prieštarauja galimai statybai. Savo prieštaravimą dėl planuojamos veiklos jie pagrindė skundu Utenos rajono savivaldybės administracijai ir surinktais 322 parašais.

Ąžuolijos mokomasis pažintinis takas, esantis Utenos rajono savivaldybės Ąžuolijos botanikos ir zoologijos draustinyje, šį pavasarį išgyvena populiarumo piką. Taką atranda vis daugiau šalies gyventojų, o apsilankę kartą, būtinai sugrįžta dar ne vienam pasivaikščiojimui.
Kas nulėmė tokį tako populiarumą? Pirmiausia pasistengė pasaulinė pandemija, užtrenkusi duris į užsienio šalis ir gerokai sumažinusi galimybę išvykti iš namų. Pradėję ieškoti kelionių Lietuvoje, daugelis mūsų tautiečių atrado tokių vietų, apie kurias anksčiau net nebuvo girdėję. Ąžuolijos takas – viena jų. Antra, lankytojai, eidami taku, pakliūna į seną seną, žmogaus rankų beveik nepaliestą mišką, kuriame klesti pirmykštė gamta: auga lapuočiai medžiai, teka natūralaus grožio upelis, dunkso ąžuolai galiūnai, pavasarį nuo žibutėmis, plautėmis, plukėmis sužydėjusios miško kilimo negali atplėšti akių, o rudenį akys raibsta nuo spalvų gausos.

Senų daugiabučių gyventojams, norintiems bent iš dalies atnaujinti savo namą ir taupiai jį šildyti, vėl bus suteikta valstybės parama mažajai renovacijai. Šiam tikslui numatyta 800 tūkst. eurų.
Parama skiriama daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti ir karšto vandens ruošimo iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams diegti.
Paraiškas šiai paramai gauti Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) turėtų pateikti namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės ar kiti butų ir kitų patalpų savininkų įgalioti asmenys. Jos priimamos iki 2022 m. vasario 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta visa paramai numatyta suma.
Planuojantiems pagal BETA paskelbtą kvietimą gauti paramą mažajai renovacijai ir įsidiegti priemones energiniam efektyvumui didinti numatyta 30 proc. parama Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma.

Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė perskirstyti vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams 44 proc. visų gautų vakcinų, t. y. 46 512 dozių.
Dalis iš jų – 19 800 dozių – buvo numatytos skirti kitoms savivaldybėms, tačiau Vilniaus ligoninėse sparčiai augant hospitalizuojamų asmenų skaičiui ir gresiant COVID-19 lovų trūkumui, priimtas sprendimas skubiai perskirstyti šiandien pristatytos vakcinos dozes iš tų apskričių, kuriose sergamumas yra mažesnis ir tokiu būdu solidariai pagelbėti „juodojoje zonoje“ atsidūrusiai sostinei. Šiuo metu Vilniaus regione užimtų COVID-19 ligai gydyti skirtų lovų užimtumas perkopė 85 procentus.

Balandžio 29–ąją startuoja antrasis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kuriame patikrinti savo žinias apie atliekų tvarkymą, tvarumą, ekologiją ir kitas aktualias aplinkosaugos temas galės kiekvienas norintis. Praėjusiais metais populiarumo sulaukusi galimybė pasitikrinti žinias bei laimėti puikių prizų šiemet sugrįžta su naujais iššūkiais.

Tampa tradicija
Lygiai prieš metus pirmąkart surengtas ir apie 10 tūkst. įvairaus amžiaus dalyvių sutraukęs egzaminas jau tampa tikra tradicija. Kai kurie klausimai tuomet daugeliui pasirodė puikiai žinomi ir, pavyzdžiui, kur dėti kalėdinę eglutę pasibaigus šventėms ar kur reikėtų nešti nebetinkamus vartoti vaistus, teisingai atsakė daugelis. Tačiau tai, jog šiuolaikiniai sąvartynai yra itin mažai taršūs, žinojo tik maža dalis egzamino dalyvių.

Kiekvieną pavasarį Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva tęsiama tradicija žaliąsias rajono erdves praturtinti naujais želdiniais.
Šiemet aštuoniose kaimiškose seniūnijose jau pasodinta 140 medelių ir dekoratyvinių krūmų. Labiau sušilus orams, Utena ir rajono miesteliai sumarguos įvairiaspalvėmis gėlių kompozicijomis.
„Želdiniams ir gėlėms įsigyti šiemet skirsime aštuonis tūkst. eurų, – sakė Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Rasa Kaziliūnienė. – Šį pavasarį miesteliai pasipuošė eglių, kalninių pušų, gluosnių, tujų sodinukais, pasodinta ir gudobelių, kadagių, dyglainių, kalninių serbentų“.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais Lietuvoje buvo per 150 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų, tačiau jiems iki šiol nėra nustatyta administracinė atsakomybė už buvimą neblaiviu ar apsvaigusiu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vykdant savarankišką veiklą.
Beveik 25 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų teikia paslaugas statybos sektoriuje, kuris pasižymi neproporcingai dažnais nelaimingais atsitikimais, tačiau kontrolė, kaip jie laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kol kas nėra užtikrinama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia įstatymų pakeitimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos užtikrinti saugesnę darbo aplinką dirbantiems savarankiškai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo š. m. balandžio 23 d. fiksuoja atvejus apie nugaišusius gyventojų savo reikmėms laikytus paukščius. Pranešimus apie paukščių gaišimus pateikę asmenys teigė, kad paukščius buvo pirkę iš mobilių paukščių pardavėjų. Atsivežus į savo ūkius naujai įsigytus paukščius, iš pradžių jokių sveikatos pakitimų nepastebėjo, tačiau po kelių dienų tiek naujai įsigyti, tiek ir anksčiau ūkiuose laikyti savi paukščiai pradėjo staiga gaišti. Prieš gaišimą mėlynuodavo barzdelės bei skiauterės. Gyventojų iš neaiškių prekiautojų įsigyti naminiai paukščiai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo užsikrėtę pavojinga paukščių gripo viruso atmaina.
VMVT inspektoriams atliekant epizootinius tyrimus, pirminiais duomenimis nustatyta, kad paukščiai buvo įsigyti Vilniaus apskrityje iš nelegalių pardavėjų Maišiagaloje, Rudaminoje ar Lentvaryje.

Kaimo gyventojai, norintys atnaujinti savo gyvenamųjų namų stogus, nuo š. m. gegužės 3 d. iki gegužės 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galės teikti paraiškas gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“.

Parama skiriama kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui, visos asbestinės stogo dangos pakeitimui. Didžiausia paramos suma vienam projektui - 2 000 Eur su PVM, o paramos intensyvumas – 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

1986 m. balandžio 26 d. Ukrainoje įvyko avarija Černobylio atominės elektrinės (Černobylio AE) ketvirtajame bloke. Tai iki šiol yra sunkiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje pagal žuvusių ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių bei pagal ekonominę žalą. Pagrindiniai veiksniai, nulėmę avariją: reaktorius neatitiko saugumo reikalavimų ir turėjo pavojingų konstrukcinių ypatumų; bloga eksploatacijos reglamento saugumo dalies kokybė, neefektyvi valdymo ir priežiūros sauga branduolinėje energetikoje, bendra branduolinio saugumo kultūros stoka tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu; personalas nebuvo pakankamai supažindintas su saugumui įtakos turinčiomis elektrinės funkcijomis, padarė daug klaidų ir pažeidė galiojančias instrukcijas bei bandymų programą.