Utenos miesto istorija yra neatsiejama nuo Utenos dvaro istorijos. Vienas seniausių Lietuvos miestų savo amžių pradėjęs skaičiuoti prie Narkūnų piliakalnių, istorijos vingiuose nuo jų atsitraukė ir kūrėsi aplink viduramžių dvarą, ant jo žemės.
Nuo XV a. minimas dvaras priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, dvarą valdė didžiojo kunigaikščio aplinkai artimi didikai – vietininkai, tarp kurių minimos tokios istorinės asmenybės, kaip Mykolas Glinskis, Jurgis Radvila, Albertas Goštautas, Jurgis Astikas. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Utenos dvaras tapo privačia nuosavybe ir nuo XVIII a. pabaigos priklausė Strutinskių, Bilevičių, Pilsudskių giminėms.
XIX a. paskutiniais Utenos dvarininkais tapo Balcevičiai, 1882 m. pastatę iki šių dienų išlikusius raudonplyčius Utenos dvaro rūmus, jų aplinkoje įkūrę parką.
XX a. pradžioje dvaras buvo išdalintas įvairioms organizacijoms. 1907 m. įkūrus Lietuvos švietimo ,,Saulės“ draugijos Utenos skyrių (davusį pradžią lietuviškai mokyklai Utenos parapijoje), ieškota patalpų progimnazijai įkurti ir tam pasirinkti buvę dvaro rūmai. Tai reiškė šio pastato dvaro laikotarpio pabaigą ir iki 2016 m. trukusio mokyklos laikotarpio pradžią. Per šimtmetį pasikeitė senojo pastato išvaizda, o iš žmonių atminties išsitrynė dvaro ir jų šeimininkų istorija.
Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugos
Psichologinių krizių pagalbos centras (PKPC) jau 4-erius metus teikia profesionalią pagalbą organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms, šeimoms po krizinių įvykių. Krizinis įvykis – kai artimasis giminaitis, bendradarbis ar kitas asmuo, susijęs emociniais ryšiais: patiria ūmią psichikos būklę, kai asmuo iškreiptai suvokia ir (ar) praranda racionalų ryšį su realybe; patiria smurtinę mirtį, nusižudo arba bando žudytis; staigiai miršta ar patiria terminalinę būklę dėl kitų priežasčių;
Aplinkos apsaugos skyrius informuoja
2024 m. spalio 18 d., Utenos rajono Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis buvo įsigyti 77 medeliai ir dekoratyviniai krūmai, kurie pasodinti penkių Utenos rajono seniūnijų (Utenos, Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, ir Sudeikių) viešosiose erdvėse. Sodinami spygliuočiai (lizdinės eglės, kalninės pušys ir juodosios pušys) ir lapuočiai (beržai, hortenzijos, klevai, magnolijos, obelys, medlievos, slyvos, šermukšniai, veigelės). Medeliai ir dekoratyviniai krūmai įsigyti iš Rokiškio rajono augintojo Juliaus Adamonio.
BUS MINIMA KLIMATO SAVAITĖ
Šių metų spalio 21-27 dienomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija organizuoja šeštąją Klimato savaitę, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir inicijuoti renginius ar veiklas, skirtas klimato kaitos problemoms spręsti.
Kviečiame į Europe Direct Utena organizuojamą renginį, skirtą Klimato savaitei. Renginys vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje spalio 24 d. 17 val. Renginio metu klimatologas Silverstras Dikčius skaitys pranešimą ,,Suprasti kintantį klimatą: kaip kiekvienas galime prisidėti prie saugesnės mūsų ateities“. Daugiau informacijos rasite internetiniu adresu https://www.facebook.com/events/510849095094830/?ref=newsfeed
EISMO APRIBOJIMAI
Utenos r. sav.
A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis*
Pėsčiųjų perėjų remontas. Darbų metu galimas važiuojamosios kelio dalies susiaurėjimas. Darbų vykdytojas: AB „Kelių priežiūra“.
131,50 – 131,90 km iki 2024-10-30 eismas leidžiamas
132,50 – 132,90 km iki 2024-10-31 eismas leidžiamas
Prekyba žmonėmis - reali grėsmė bet kokio amžiaus, socialinio statuso ar lyties žmogui
Spalio 18 d. minima Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis diena. Šios dienos minėjimo tikslas – skleisti žinią apie prekybos žmonėmis pavojus ir kur galima kreiptis pagalbos.
Pagrindinį apibrėžimą kas yra prekyba žmonėmis suformulavo Jungtinių Tautų Organizacija specialiame Protokole dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja: „Prekyba žmonėmis“ – žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti.
Informuojame
2024 m. rugsėjo 16 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje Kačiūnų kaimo senųjų kapinių ir Lietuvos partizanų kapų kompleksui (u. k. 47989, 47900, 48099, 48100), Utenos r. sav., Kuktiškių sen., Kačiūnų k. buvo suteikta apsauga. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt.
Informacija
2024 m. spalio 21 d. 13 val. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotoliniame posėdyje numatoma svarstyti:
Lietuvos karių kapų (u. k. 32541), Utenos r. sav., Leliūnų sen., Leliūnų mstl., nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl apskaitos duomenų tikslinimo.
Statusas – registrinis
Posėdis vyks nuotoliniu būdu, 13 val.
Žiemos sezonas prasideda: kelininkai iššūkiams ruošėsi dar vasarą
AB „Kelių priežiūra“ skelbia apie pasiruošimą žiemos sezonui – šiuo metu beveik 100 proc. „Kelių priežiūros“ sandėlių Lietuvoje jau užpildyta slidumą mažinančiomis medžiagomis. Druskos sandėliai yra pilnai užpildyti visoje Lietuvoje, nauja dalis siuntos nuolat vežama ir žiemos metu pagal poreikį. Pernai sunaudota 140 tūkst. tonų druskos, šiemet planuojama, kad prireiks panašaus kiekio.
„Saugumas keliuose yra visų mūsų prioritetas numeris vienas. Privaloma nuolat užtikrinti bendrovės veiklos efektyvumą, nes pastaraisiais metais žiemos eismo sąlygų sudėtingumas ir iššūkiai nuolat augo. Esu įsitikinęs, kad bendrovės specialistai, remdamiesi įdiegtomis technologijomis ir savo ilgamete patirtimi, užtikrins, kad visi eismo dalyviai kelyje jaustųsi kiek įmanoma saugiau“, – teigia susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
JAU TRYLIKTUS METUS STARTUOJANTIS APLINKOSAUGOS PROJEKTAS - „MES RŪŠIUOJAM“
Nacionalinis aplinkosaugos projektas „Mes rūšiuojam“ jau tryliktus metus kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo. Gaminių atliekas rūšiuoti, rinkti atskirai ir perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams kviečia Gamintojų ir importuotojų asociacija, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija kartu su savivaldybėmis, regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir kitais partneriais.
Aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam“ unikalus tuo, kad jame gali dalyvauti visos Jūsų savivaldybės teritorijoje esančios įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai, o visiems projekto dalyviams už išrūšiuotas ir perduotas atliekų tvarkytojui gaminių atliekas bus atlyginta projekto partnerių prekėmis, suteiktomis paslaugomis, dovanomis, prizais.