2024 m. balandžio 8 d. į Amžinybę iškeliavo Lietuvos nusipelnęs inžinierius (1989), Utenos krašto garbės pilietis (2016), ilgametis UAB „Vilava“ generalinis direktorius, Daugailių mokyklos Bičiulių draugijos pirmininkas, mecenatas Antanas Vilūnas.
1930 m. gegužės 17 d. Daugailių miestelyje žydint ievoms ir obelims, Mikalinos Raupėnaitės – Vilūnienės ir Petro Vilūno šeimoje gimė berniukas (penktas vaikas šeimoje), kuris buvo pakrikštytas Antano vardu. 1938 m. mirė berniuko Tėtis ir aštuonmetis Antanas tapo pagrindiniu šeimos maitintoju.
1944 m. A. Vilūnas baigė Daugailių pradžios mokyklos 6 skyrius. Apie tolesnį mokymąsi nebuvo kada galvoti – reikėjo dirbti tėvų ūkyje, o vėliau – ką tik sukurtame kolūkyje. Atitarnavęs sovietinėje armijoje mokėsi Vilniaus mechanizacijos technikume. 1953 m. įstojo į LŽŪA Mechanizacijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Su pagyrimu baigusiam LŽŪA A. Vilūnui buvo siūlomas paedagoginis darbas Mechanizacijos fakultete, bet jis pasirinko gamybą.
Daugiau nei tris dešimtmečius A. Vilūnas dirbo Lietuvos žemės ūkio statybos bei Lietuvos tarpkolūkinių statybos organizacijų susivienijimo sistemoje nuo vyr. specialisto iki viršininko. Vadovaudamas svarbiam statybos barui, pirmasis Lietuvoje įdiegė vidaus ekonominę ūkiskaitą kaimo statybos mechanizacijos sferoje. Daugelyje Lietuvos kaimo vietovių jo dėka buvo pastatyti Alytaus gyvenamųjų namų statybos kombinato namai. Už sąžiningą, atsakingą ir inovatyvų darbą 1989 m. rugpjūčio 4 d. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas.
Nuo 1992 m. gegužės 3 d. A. Vilūnas ėjo Valstybinės komercinės – gamybinės įmonės „Vilava“ direktoriaus pareigas, o po pusmečio tapo UAB „Vilava“ generaliniu direktoriumi. Šias pareigas jis ėjo iki 2023 m.
Visą gyvenimą A. Vilūnas rūpinosi savo tėviške, jos žmonėmis. Pats būdamas prisirišęs prie gimtinės, skatino ir kitus nenutolti nuo jos. Jis buvo vienas iš Daugailių mokyklos Bičiulių draugijos įkūrimo iniciatorių. 2000 – 2024 m. būdamas šios draugijos pirmininku dalijosi savo širdies šiluma su kaimo vaikais, dosniai rėmė įvairius mokyklos renginius, Daugailių slidininkus, daug dėmesio skyrė Daugailių bendruomenei, aktyviai ir nuolat dalyvaudamas jos veikloje. „Dėl Daugailių man nieko negaila“, - kartodavo jis. Finansiškai rėmė ir daug padėjo išleidžiant knygą „Daugailių kraštas ir žmonės“, parėmė monografijos „Monsinjoras Petras Baltuška“ išleidimą. Svari A. Vilūno parama ir Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčiai. 2015 m. liepos 18 d. A. Vilūnas buvo apdovanotas Daugailių krašto Padėkos ženklu ,,Už nuopelnus Daugailių kraštui“.
A. Vilūnas buvo darbštumo, nuoširdumo, meilės savo gimtinei pavyzdys, visada noriai prisidėdavo ne tik prie Daugailių, bet ir Utenos miesto bei rajono gerų darbų ir iniciatyvų. Aktyviai dalyvavo Utenos kraštiečių klubo ,,Indraja’’ veikloje, rėmė jos renginius, finansavo uteniškių kraštiečių choro ,,Indraja” keliones į įvairias Utenos krašto šventes, visuomet prisidėdavo savo lėšomis rengiant Utenos miesto šventes bei įamžinant iškilių Utenos krašto žmonių atminimą. Jo pastangų ir lėšų dėka Utenos tautodailininkų klubo “Svirnas” delegacija viešėjo Ukrainoje Lvove, kur Religijų muziejuje buvo eksponuojama mūsų krašto liaudies meistrų darbų paroda, o į Utenos krašto parodų sales buvo atvežta ukrainiečių tapytojų ikonų, pieštų ant stiklo, paroda. Siekiant įamžinti arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimą skyrė lėšų kelionei į Vladimiro kalėjimą ir archyvinių dokumentų paieškai kartu su dr. Aldona Vasiliauskiene.
Išskirtiniai Antano Vilūno bruožai – aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje, parama bendruomeninėms iniciatyvoms, labdaros teikimas ir mecenavimas. Utenos rajono savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu TS – 179 už mecenatorišką, visuomeninę, aktyvią ilgametę veiklą uteniškių kraštiečių klube „Indraja“, Utenos krašte, Daugailių seniūnijoje bei Utenos vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje Antanui Vilūnui suteikė Utenos krašto garbės piliečio vardą. „Dalindamiesi su kitais tampame turtingesni. Man malonu padėti, kuo galiu, nes myliu savo protėvių žemę ir jos žmones. Tai mano sielos ir žemės kampelis, kuris visada nudažytas neblėstančiomis spalvomis“ – sakė A. Vilūnas po to, kai jam buvo įteiktos Utenos krašto garbės piliečio regalijos.
Mielas bičiuli Antanai, net ir išėjęs ten, iš kur negrįžtama, esi kartu su tais, kurie Tave pažinojo, kurie Tave mylėjo ir gerbė. Esi gimtuosiuose Daugailiuose ir su daugailiškiais. Iškeliaudamas į Dangiškojo Tėvo namus, Tave pažinojusiųjų širdyse palieki liūdesį ir sielvartą, tačiau kartu pasilieka ir šviesus Tavo atminimas.
Dalijamės netekties skausmu su žmona Vilma, vaikais ir anūkais, giminėmis ir artimaisiais.
Amžinajam poilsiui A. Vilūnas atguls Daugailių kapinėse balandžio 10 dieną. Šv. Mišios Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje 15 val.
