Teisės aktai
*Kai kurių teisės aktų priedai, papildomi dokumentai, kuriuose yra asmens duomenų, gali būti viešai neskelbiami.
Savivaldybės priimamasis
Darbo laikas:
Pirmadienis 8.00-17.00 val.
Antradienis 8.00-17.00 val.
Trečiadienis 8.00-17.00 val.
Ketvirtadienis 8.00-17.00 val.
Penktadienis 8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00-12.45 val.
Priimamajame dirba: Dokumentų valdymo ir bendrųjų reikalų skyriaus
Asmenys priimami, o prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Utenos rajono savivaldybės administracijoje vadovaujantis LR įstatymais
Pasitikėjimo telefonas ir el. paštas
Utenos rajono savivaldybėje veikia nemokamas anoniminis pasitikėjimo telefonas ir el. paštas. Surinkę numerį 880077472 ir išgirdę autoatsakiklio įrašą, gyventojai visą parą gali pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kyšininkavimą ir kt.) savivaldybėje ar jai pavaldžiose įmonėse ir įstaigose. Gyventojų pranešimai įrašomi į elektroninę laikmeną.
Informaciją apie pažeidimą pranešėjas taip pat gali pateikti elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., atsiųsdamas užpildytą pranešimo apie pažeidimą formą arba laisvos formos pranešimą, kuriame turi būti pateikta Aprašo 11 punkte nurodyta informacija.
Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. AĮ-815 „Dėl informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo Utenos rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Utenos miesto istorija
Istorija. Utena – vienas seniausių Lietuvos miestų. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m. karalius Mindaugo laiške kalavijuočių ordinui teiktą pagalbą perleido ir Utten žemes.
Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar antro tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje. XIII amžiuje kalavijuočiai siaubė Utenos kraštą, pilis buvo sunaikinta, piliakalniai neteko gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.
1416 m. pastatyta Utenos bažnyčia. Miestelis tapo pilies seniūnija, nors pilies vaidmenį tuo metu atliko Didžiojo kunigaikščio dvaras. 1499 m. didysis kunigaikštis Aleksandras Utenos valdytoju paskyrė Mykolą Glinskį. 1599 m. Utena gavo prekybos privilegiją. Tai paskatino miesto augimą. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje miestelis perplanuotas pagal stačiakampį standartinį planą. Jo centre sukurta keturkampė turgaus aikštė.
1830-1836 m. nutiesus plento Peterburgas-Varšuva ruožą Zarasai-Kaunas, susidarė geresnės sąlygos prekybai ir Utenos miestui augti. Prie plento 1835–1836 m. pastatyta arklių pašto stotis su nakvynės namais ir arklidėmis. 1854 m. pradėta tiesti telegrafo linija Peterburgas-Varšuva per Zarasus ir Uteną, pašto stotyje įrengta telegrafo stotis. 1879 m. sudegė didžioji dalis Utenos. 1899 m. pro Uteną nutiestas siaurasis geležinkelis Švenčionėliai-Panevėžys. 1918 m. pašte įkurta telefonų stotis.
1924 m. pabaigoje Utenai suteiktos miesto (savivaldos) teisės, miestui priskirta 118 ha žemės. 1933 m. miestas jau valdė 198 ha žemės. Tais metais savivaldybė iš pono Balcevičiaus už 3 500 Lt nupirko du 25 ha ploto ežerus Dauniškį ir Vyžuonaitį. 1939 m. miestas užėmė apie 200 ha plotą.
1959 m. Utenos miesto teritorija užėmė 617 ha. 1982 m. jo teritorija išsiplėtė iki 1 509 ha. Pagal 1974 m. generalinį planą į rytus ir į pietryčius nuo miesto centro kuriamas pramonės rajonas. Pokario metais Utenoje išaugo šeši gyvenamųjų namų kvartalai. Miesto gyvenamąją zoną sudaro dvi dalys – senasis ir naujasis miestas. Senojo miesto centras – Utenio aikštė. Jame gyveno apie 7 tūkst. žmonių. Kiti uteniškiai gyvena Dauniškio, Vyturių, Statybininkų, Aukštakalnio, Grybelių mikrorajonuose. Septintajame-devintajame XX a. dešimtmečiuose pastatyti Aukštakalnio, Dauniškio, Vyturių, Smėlio, Krašuonos mikrorajonai, Ąžuolijos individualių namų kvartalas. Šiandien Utenos miesto bendrojo naudojimo teritorija užima 265 ha, 225 ha - miesto parkai.
Įkūrimas
Prekybos privilegija
Utenos plėtra
Utenai suteiktos miesto teisės
Utenos plėtra XX a. pab. - XXI a.
Šaltiniai: Utenos krašto enciklopedija. Sudarė ir redagavo G. Isokas. Vilnius, 2001.
Valančiūnas, R. Utenos rajonas. Vilnius, „Mintis“, 1984.
