Puoselėjant ir prižiūrint Utenos miesto ir rajono želdynus ir želdinius nuolat šalinami tik nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, išpuvę, pasvirę didesniu negu 45 laipsnių kampu, pažeisti stiebo ir šaknų puviniu, apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, keliantys pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui medžiai ir krūmai. Taip pat stengiamasi riboti invazinių augalų populiaciją.
Spygliuočių medynuose plinta viršūninis žievėgraužis, žievėgraužis tipografas (puola egles) nuo kurių džiūsta pušys ir eglės. Dalis pušų ir eglių yra apniktos šakninės pinties, kuri sukelia margąjį korozinį spygliuočių šaknų puvinį. Tai vyksta ne tik Utenoje ir Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Pažeistas pušis apninka liemenų kenkėjai, paspartinantys medžių nudžiūvimą. Vyresniuose medžiuose liga gali tęstis 10–20 metų. Liga vystosi paslėptai, tačiau pažeistus medžius lengvai išverčia ar nulaužia vėjas. Grupinis medžių džiūvimas (ką ir pastebėjome Vyžuonos parke) – šakninės pinties pažeistų pušynų charakteringas požymis. Ligos, vabzdžiai puola nusilpusius ir stresą patiriančius medžius, kurie skleidžia ypatingą kvapą, nešdami žinią apie savo prastą būklę gentainiams. Medžiai nusilpsta dėl daugelio priežasčių: monokultūros, vasaros sausrų, šiltesnių žiemų, kai sudaromos palankios sąlygos išgyventi daugeliui kiaušinėlių ir lervų. Eglėms mūsų klimatas darosi per sausas ir per karštas.