Partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) daugeliui pristatinėti nereikia. Tai buvo ilgiausiai aktyviai sovietų okupacinei valdžiai priešinęsis Lietuvos partizanas. A. Kraujelis net ir po septyniolikos metų kovos su įsibrovėliais krito su ginklu rankoje. Lietuvos gyventojų pasipriešinimas vyko ir toliau, jo formos keitėsi ir virto nesmurtiniu pasipriešinimu ir disidentine veikla, bet liko pavieniai aktyvūs partizanai, kurie ilgus metus nepasidavė. Tokio nepasidavimo simboliu galima laikyti ir Siaubūna, net ir žlugus ginkluotam pasipriešinimui, dar beveik du dešimtmečius pogrindyje kovojusį už laisvą Lietuvą.
Paskutinius penkerius metus, 1960-1965 m., A. Kraujelis gyveno partizanų globėjų Antano ir Onos Pinkevičių sodyboje Papiškių kaime (Utenos r.). 1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos ir operacijos metu A. Kraujelis, nenorėdamas pakliūti okupantams, nusišovė. Kad ir kaip budeliai stengėsi ištrinti partizano A. Kraujelio gyvenimą iš tautos atminties, pažeminti jį ir paniekinti, jiems nepavyko. Tikėjimas ir meilė yra stipresni baimę ir neapykantą, ant kurių pamatų buvo statomas okupacinis sovietų režimas.
Kovo 15 d. – Lietuvos žydų gelbėtojų diena
2022 m. į Atmintinų dienų įstatymą įtraukta kovo 15 d. – Lietuvos žydų gelbėtojų diena, primenanti ir kviečianti susimąstyti apie tuos, kurie rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis, gelbėjo pasmerktuosius mirčiai.
Į svarbiausių minėtinų dienų kalendorių ši diena įtraukta neatsitiktinai, o pagerbiant Vilniaus geto žydų gelbėtoją Oną Šimaitę, 1966 m. kovo 15 d. tapusia pirmąja lietuve, kuriai suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas.
Apie 1700 Lietuvos piliečių už žydų gelbėjimą Holokausto metu apdovanoti Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Vertinant procentais, Lietuva yra antroje vietoje pasaulyje pagal Pasaulio tautų teisuolių skaičių (924 žydų gelbėtojai). Tačiau tikslaus gelbėtojų skaičiaus vis dar nežinome. Nežinome ir visų gelbėjimo istorijų – jų slaptumas buvo būtina gelbėjimo sėkmės sąlyga.
Utenoje žydų gelbėjimo istorijas atrasti ir prakalbinti šios atmintinos dienos metu stengiamės antrus metus. Šiemet, bendradarbiaujant Utenos rajono savivaldybės administracijai ir Utenos kraštotyros muziejui, atmintinos dienos išvakarėse, kovo 14 d., organizuojamas renginys ,,Liudijusios žmogiškumą Holokausto akivaizdoje: trys herojės – viena istorija“.
Kviečiame bendrystei skleidžiant žinią apie tris mūsų krašto herojes, kurias prisiminsime Utenos kraštotyros muziejuje. Renginio pradžia – 16 val.
Dariaus Valiušio akvarelių paroda Leliūnuose
2025 m. vasario mėnesį Vytauto Valiušio keramikos muziejuje (Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje) Leliūnuose buvo eksponuojama Dariaus Valiušio akvarelių paroda.
Parodos autorius – Darius Valiušis, gimęs ir augęs Kaune, šiuo metu dirba Vilniuje, vienoje iš Europos Sąjungos paramą administruojančioje įstaigoje. Pasak D. Valiušio, jis nuo vaikystės mėgęs piešti, tačiau rinkdamasis profesiją pasuko į ekologijos studijas, nes gamta jam visada buvo labai svarbi. Ypač pamėgęs keliauti ir fotografuoti, tačiau prieš keletą metų pandemijai apribojus keliones, prisiminė vaikystės pomėgį piešti ir lieti akvareles.
