Ąžuolijos miškas yra Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje. Pagal medynų sudėtį, kurioje vyrauja ąžuolai, drebulės, uosiai, liepos, tai – Vidurio Europos plačialapių miškų šiaurinio pozonio miškas. Bendras Ąžuolijos miško plotas 305 ha. Tai vienas iš trijų didesnių Utenos rajono ąžuolynų, užimantis 15% bendro visų miškų ploto. Apie 1/3 šių Ąžuolynų sudaro Ąžuolija. Šio ąžuolyno dalis 2001 metų Utenos rajono tarybos sprendimu paskelbta Ąžuolijos botaniniu zoologiniu savivaldybės draustiniu, kuris užima 68,2 ha šio miško ploto. Taip pat draustinyje įrengtas Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas.
Šis takas skiriamas moksleiviams nuo 5-6 klasių, gamtininkų būrelių nariams besidomintiems biologija, gamtosauga. Tako lankytojai supažindinami su seno lapuočių miško ir natūralaus upelio gamtine įvairove. Bendras tako ilgis ~ 2 km.
Vaikų ir jaunimo užimtumo centro ,,Fotografijos ir kino“ būrelio ir Utenos Aukštakalnio progimnazijos mokinų Ąžuolijos botaninio zoologinio draustino mokomojo gamtos tako nuotraukos (2021 m.).
Tako stotelių pavadinimai: Ąžuolynas, Kirtavietė, Senvagė, Nuošliauža ir bebrų užtvanka, Raguva, Grybai, Geniai, Upelis, Pusiasalis, Drevėtas ąžuolas. Pelėdos, Urvų kalnelis, Kinivarpų židinys, Gumbuotas ąžuolas, Geležinkelis, Šlapias juodalksnynas.
TAKO STOTELIŲ APRAŠAS:
1. Ąžuolynas
Plačialapių medžių (ąžuolų, uosių, liepų, guobų) miškas yra ūksmingas, pro tankias medžių lajas prasiskverbia mažai saulės šviesos. Todėl čia auga paunksnę mėgstantys žoliniai augalai: paprastoji garšva, miškinė notra, didžiažiedis katilėlis. Daugelis lapuočių miško augalų prisitaikę žydėti anksti pavasarį, kol medžiai dar nesulapoję. Iki vasaros pradžios, kol medžių lajos nesutankėję jie jau spėja subrandinti sėklas. Vasarą daugelio šių augalų lapai nunyksta. Tokie augalai vadinami efemeroidais. Tai rūteniai, baltažiedės ir geltonžiedės plukės, plautės, vištapienės. Anksti pavasarį žydi ir žibuoklės, kašubiniai vėdrynai, pavasariniai pelėžirniai.
2. Kirtavietė
Senovėje lietuviai didžiai gerbė ąžuolus ir šventais juos laikė. Kirsti ąžuolus kunigai šventais kirviais tegalėję. Medžius, tarp jų ąžuolus, lietuviai gerbė dėl kelių priežasčių: medis ir jo gyvenimas buvo gretinamas su žmogumi ir jo gyvenimu; medžiai buvę dvasių ir dievų buveinės; dėl medžių gydomųjų savybių; medžiuose gyvenę protėvių vėlės.
Tačiau dabar vis daugiau miškų iškertama. Pagrindinė kirtimų priežastis – medienos gavyba.
3. Senvagė
Kadaise šiais vingiais tekėjo Viešos upelis. Vėliau upė, ardydama krantą, prasigraužė tiesesnį kelią, palikusi stovinčio vandens senvages. Dabar čia – varlių, rupūžių ir tritonų nerštavietė, daugybės vandens vabzdžių buveinė.
4. Nuošliauža ir bebrų užtvanka
Nuošliauža – uolienų masės nuslinkimas šlaitu žemyn dėl sunkio jėgos; slenkančių uolienų masė.
Bebrą pamatyti nelengva, nes šis žvėrelis labai budrus, o veiklus tiktai vakare ir naktį. Lapuočių medžių žievė – bene svarbiausias bebro maistas. Žvėrelis slapstosi ir ilsisi urvuose, o kadangi čia vandens nedaug, bebras padarė užtvanką ir pakėlė jos lygį. Mat įėjimas į urvą paprastai būna po vandeniu.
5. Raguva
· Raguva tai dauba, klonis, loma su stačiais krantais;
· Pailgas sausas arba su laikina vandens tėkme klonis lėkštai įdubusiu dugnu, šlaitai dažnai apaugę krūmais, medžiais. Lietuvoje raguvos yra reliktinės formos, susidariusios tirpstant ir traukiantis ledynams;
· Gilus išneštas griovys ar giliai išvažinėtas kelias;
· Defliacinis klonis tarp kopų.
("Aplinkos apsaugos terminų žodynas" 2000)
6. Grybai
Ąžuolijoje jau aptikta 10 grybų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą ir kasmet vis atrandama naujų retenybių.
7. Geniai
Ąžuolijoje galima aptikti 7 iš 9 Lietuvos geninių paukščių rūšių. Čia peri visos 4 margųjų genių rūšys, tarp jų retas baltnugaris genys, apyretis vidutinysis genys. Gyvena juodoji ir pilkoji meletos. Kiti Ąžuolijos miškui labai būdingi ir saviti uoksiniai paukščiai: grąžiagalvė, varnėnas (peri drevėse), bukutis, mėlynoji zylė.
8. Upelis
Upelio plotį nesunkiai išmatuosite rulete arvirve, gylį – kartimi arba meškere, o vidutinį srovės greitį pakankamai tiksliai nustatysite stebėdami plaukiančius pasroviui daiktus.
9. Pusiasalis
Sausuma, iš trijų pusių supama vandens.
("Dabartinės kalbos lietuvių žodynas" 1993)
10. Drevėtas ąžuolas. Pelėdos
Drevės atsiranda medienos grybams (kempinėms) suardžius medieną. Dažnai medžiuose uoksus iškala geniai, meletos. Naminės pelėdos peri didelėse, plačiose drevėse.
11. Urvų kalnelis
Kai kurie žvėrys gyvena urvuose. Tai barsukai, lapės, mangutai, įvairiausi graužikai.
12. Kinivarpų židinys
Kinivarpa – tamsiai rudas arba juodas vabaliukas, graužiantis medieną.
13. Gumbuotas ąžuolas
Aplink šį ąžuolą miškas jau kartą buvo iškirstas, tačiau jis išliko ir dabar yra senesnis už daugelį aplinkui augančių medžių.
14. Geležinkelis
Čia žmogaus pakeista aplinka, tačiau ir joje galima aptikti daug įdomybių...
15. Šlapias juodalksnynas
Ąžuolijos miškas yra Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje. Bendras Ąžuolijos miško plotas 305 ha. Šio ąžuolyno dalis (68,2 ha) 2001 metų Utenos rajono tarybos sprendimu paskelbta Ąžuolijos botaniniu zoologiniu savivaldybės draustiniu. Draustinyje įrengtas Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas. Tako lankytojai supažindinami su seno lapuočių miško ir natūralaus upelio gamtine įvairove. Yra mažasis ir didysis takas. Pasukus mažuoju taku galima aplankyti 10 iš 15 stotelių, o žingsniuojant didžiuoju taku - visas stoteles.
