Ąžuolijos miškas prasideda 1,5 km į pietus nuo Utenos ir užima 305 ha plotą. Miškas tęsiasi apie 4,5 km iš šiaurės į pietvakarius. Šiaurės vakaruose jis ribojasi su dviem ežerais: Kigiu ir Kigeliu, o pietvakariuose – su Raudžio ežeru. Šiaurės vakarinį miško pakraštį kerta nereguliuotas Viešos upelis.
Ąžuolijos miške vyrauja šios medžių rūšys: ąžuolas, drebulė, eglė. Mažiau paplitę - liepa, uosis, beržas, juodalksnis ir kiti medžiai. Miške gana daug senų ąžuolų, ąžuolų kelmų ir stuobrių. Trake dominuoja gerai išsivystęs lazdynų ardas, veši guobų pomiškis. Žolinės dangos foninės rūšys: garšva, žibuoklė, krūmokšninė žliūgė, laiškenis, plautė, baltažiedė ir geltonžiedė plukė ir t.t. Pagal vyraujančių medžių ir žolių rūšis Ąžuolijos miškas priskiriamas sausgiriams. Kai kuriose vietose yra užlietų reljefo pažemėjimų, raistinio tipo žemapelkių. Bet tai šiam miškui netipiški biotopai. Šio ąžuolyno dalis 2001 metų Utenos rajono tarybos sprendimu paskelbta Ąžuolijos botaniniu zoologiniu Utenos rajono savivaldybės draustiniu, kuris užima 68,2 ha šio miško ploto. Taip pat draustinyje įrengtas Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas.