Sudeikių seniūnija

Kontaktinė informacija

Geografiniai duomenys
Seniūnijoje 59 kaimai ir viensėdžiai: Alaušai, Alinauka, Alkai, Armališkės, Avietynė, Baltakarčiai, Bandeliškis, Barbarauka, Bikuškis, Bikūnai, Bradesai, Cyžiškės, Garneliai, Girelė, Daugilis, Juozapava, Juliškis, Juškėnai, Juodiškis, Kamisarauka, Karveliškis, Kavoliškis, Kirkliai, Kruopiškis, Kuzmiškis, Liepkalnis (Ubagai), Lukniai, Musteikiai, Naujakiemis, Nemuniškis, Nolėnai, Norvaišai, Novosiolkos, Pusbėdis, Padbuožė, Pauolis, Pilveliai, Petroniškis, Rudupys, Ramavydiškės, Ruzgiškės I, Ruzgiškės II, Saterečius, Samanė, Sidabrinė, Sirutėnai, Skrebulė, Sudeikiai (mstl.), Sungailiai, Sprakšiai, Stasiškės, Šaltupis, Šeimyniškiai (km.), Šeimyniškiai (vnk.), Toleikiai, Vaiskūnai, Viešeikiai, Verbūnai, Voverynė.
Sudeikių seniūnijoje tyvuliuoja 22 ežerai ir ežerėliai. Vienas iš didžiausių - Alaušas. Į jį įteka nedideli Alksnos, Šiekštelės ir Giedrelio upeliai iš gretimų ežerėlių. Iš šiaurinio ežero galo išteka upelis Alauša - kairysis Šventosios intakas (8.8 km ilgio). Ežero ilgis - 5.9 km, didžiausias plotis - 2.7 km, vidutinis - 1.8 km, plotas - 1071,8 ha, didžiausias gylis - 42 m, vidutinis - 12 m. Ežero baseino plotas 55 km². Mažesni seniūnijos ežerai: Šiekštys, Alksnas, Bradasas, Lankos, Bradasėlis, Labinis ir kt.

Heraldika. Sudeikių herbas - sidabriniame lauke viena virš kitos trys raudonos žuvys (seliavos) su sidabrinėmis akimis. Herbo etalono autorius - dailininkė Vida Navikienė.
2002 m. kovo 18 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1700.

Istorija. Sudeikių miestelio atsiradimas yra susijęs su Bikuškio dvaru, įkurtu 17 a. Dvaras priklausė Radviloms, vėliau Trakų vaivadai Tadui Oginskiui, 18 a. - Prošinskiams, kurie 1779 m. birželio 7 d. išsirūpino iš valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio trečiadienio turgaus ir spalyje dvi savaites trunkančio prekymečio privilegiją. Privilegijos priežastis buvo Sudeikių miestelio kūrimas. Sudegus Bikuškio dvaro medinei bažnyčiai, Degsnio ir Jotaučių dvarų savininkas Kazlas naujai parapijai išlaikyti skyrė du valakus žemės, finansiškai perėmė naujos bažnyčios statybą. Švenčiausios Mergelės Marijos mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 18 a. pabaigoje, apie ją pradėjo kurtis miestelis. 1820 m. jame buvo 168 gyventojai. 1863 m. nacionalinio išsivaduojamojo sukilimo įvykiai neaplenkė ir Sudeikių. Sukilėliai ryžtingai kovojo su carinės administracijos įstaigomis. 40-ies sukilėlių būrys 1863 m. lapkričio 14 d. sunaikino miestelio valdybos dokumentus. 19 a. pabaigoje sudeikiečiai bandė pasipriešinti carinės valdžios ir vietinių dvarininkų priespaudai.
19 a. pradžioje Sudeikiuose veikė parapinė mokykla, o 1866 m. buvo įsteigta valdinė pradžios mokykla. Atkūrus nepriklausomybę, miestelyje veikė pradžios mokykla, kuriai apie 1935 m. buvo pastatyti nauji pastatai. Buvo pašto agentūra, pieno nugriebimo punktas, kelios parduotuvės, amatininkų dirbtuvės ir kt. Pirmieji savo organizaciją įkūrė pavasarininkai. Jie rengė viešas paskaitas ir vaidinimus. Vėliau, vadovaujami mokyklos vedėjo P.Adamanio, pradėjo savo veiklą šauliai ir jaunieji ūkininkai.
Nuo 19 a. vidurio iki 20 a. pradžios Sudeikiai - valsčiaus centras. Miesteliui netekus valsčiaus centro statuso, nemažai sodybų išsidalino į vienkiemius ar iš viso išsikėlė.

Šiandien Sudeikiai - populiari Utenos rajono gyventojų vasaros poilsio ir pramogų vieta bei turistų traukos centras. Alaušo pakrantėje įrengtos poilsio zonos, treniruokliai, sporto aikštelės, pėsčiųjų takai, estetiška aplinka traukia poilsiautojus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir kitų šalių.