Vyžuonų seniūnijos bendruomenės ir bendrijų interneto svetainė: www.vyzuonos.lt
Geografiniai duomenys
Geografiniai duomenys. Vyžuonų seniūnija nuo Utenos nutolusi 12 km į šiaurės vakarus. Plotas: 73 km². Seniūnijos centras - Vyžuonų miestelis. Seniūnijos kaimai: Antakalnių kaimas, Atkočiškės kaimas, Ažusienio kaimas, Ažuraiščio kaimas, Bėdžių kaimas, Biliūnų kaimas, Cerioškavietės kaimas, Dusynių kaimas, Galelių kaimas, Gaspariškių kaimas, Grybelių kaimas, Kaliekių kaimas, Kalinaukos kaimas,Karališkio kaimas, Kauliniškio kaimas, Meldučių kaimas, Mieleikių kaimas, Naujasodžio kaimas, Pašilių kaimas, Pašvenčių kaimas, Pauliukiškių kaimas, Plaušų kaimas, Plaušų vienkiemis, Sprakšių kaimas, Stalnioniškio kaimas, Starkų kaimas, Šeimyniškių kaimas, Šiaudinių kaimas, Vyžuonėlių kaimas, Vyžuonų miestelis, Vyžuonų vienkiemis, Zablūdavos kaimas.
Heraldika. Vyžuonų herbas - sidabriniame skydo lauke žalias žaltys auksiniu paausiu ir juodu liežuviu. Žaltys susirangęs lyg dvi viena virš kitos sudėtos S raidės. Svarstant herbo idėjas pritarta gyventojų prašymui miestelio herbe pavaizduoti žaltį, čia nuo seno vadinamą vyžu. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Herbas patvirtintas 2005 m. gruodžio 29 d. Prezidento dekretu Nr. 485.
Istorija. 1958 m. vietovę tyrinėję bei čia atradę beveik 1 m storio kultūrinį sluoksnį, kuriame buvo lygiu ir brūkšniuotu paviršiumi puodų šukių, titnago dirbinių, geležinių pjautuvėlių ir kt., Mokslų akademijos Istorijos instituto ir Utenos kraštotyros muziejaus darbuotojai nustatė, kad žmonių čia gyventa jau prieš Kristaus gimimą.
Vyžuonų miestelis ir dvaras istoriniuose šaltiniuose minimi XV a. Kad Vyžuonų apylinkėse seniai gyventa, patvirtintų ir Vyžuonų bei Sprakšių pilkapiai. Seniausias ne tik miestelyje, bet ir rajone pastatas - bažnyčia, pastatyta 1406 m. Bažnyčios sienoje įmūryta saulės-žalčio kulto liekana - akmuo, vadinamas žalčio Vyžo galva. Pasak padavimo, miestelio pavadinimas ir kilęs iš karūnuoto, pagonių garbinto žalčio Vyžo. Vyžuonų bažnyčia - respublikinės reikšmės architektūros paminklas.Bažnyčioje yra vertingų paveikslų, senų skulptūrų, senų arnotų ir kitų vertybių. Garsūs ir Vyžuonų bažnyčios varpai, irgi įtraukti į saugomų paminklų sąrašą.
Nuo XVI a. Vyžuonos - valsčiaus centras. XVI - XVIII a. Vyžuonas valdė didikai Radvilos, vėliau - Tiškevičiai, Puslovskiai. Šiaurės karo metu (1700 - 1721) beveik visas miestelis sudegė. Degė jis ir vėliau, bet vis būdavo atstatomas. Čia vykdavo turgūs ir prekymečiai. XVIII a. veikė parapinė mokykla, kurioje 1770 m. mokėsi 3 bajorų ir 20 miestelėnų bei valstiečių vaikų. 1864 m. įsteigta valdinė mokykla. Po I-ojo pasaulinio karo Vyžuonose gyveno beveik 1400 žmonių.
Miestelį pasiekė 1831 ir 1863 m. sukilimų bangos, o 1905 - 1906 m. sąjūdis privertė caro 
valdžią daryt šiokių tokių nuolaidų. Dar iki I-ojo pasaulinio karo Vyžuonų apylinkėse darbavosi apie 20 daraktorių. Čia daraktoriavo Jonas Daugilis, Veronika Dičiūtė, Mikalojus Januškevičius, Kazys Juška ir kt.. Mokykloje lietuviškai mokyti pradėjo Ona Zaštautaitė ir Vytautas Žakavičius. V. Žakavičiaus rūpesčiu buvo pradėta statyti mūrinė Vyžuonų mokykla.
Vyžuonų apylinkėse 1919 m. birželio 1 d. vyko Lietuvos kariuomenės mūšiai su bolševikais. Nemažai vyžuoniškių stojo į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Nepriklausomybės metais miestelis pamažu tvarkėsi - išgrindė akmenimis gatves, nutiesė šaligatvius, įvesta elektrą. Aktyviai veikė šauliai, jaunieji ūkininkai, pavasarininkai, jaunalietuviai. Kai Vyžuonų miestelyje Nepriklausomybės 10-mečiui buvo pastatytas paminklas, trys Vyžuonų paaugliai - S. Gučius, K. Saladžius ir P. Zabulionis - sumanė Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms patys Kartuvių kalne pastatyti paminklą.
1940 metų birželio mėnesį prasidėjo areštai ir žmonių trėmimas. Buvo suimtas Lietuvos Šaulių sąjungos vadas Pranas Saladžius ir išvežtas į Utenos, paskui į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. Pokario metais Vyžuonų apylinkėse susidarė keletas partizanų būrių, kuriems vadovavo Antanas Kybartas, Vincas Kaulinis-„Miškinis”, Jonas Morkūnas-„Viesulas”, „Šiaurys”, Teodoras Kvyklys-„Klajūnas” ir kt.
1945 m. Vyžuonose įsteigta ambulatorija ir biblioteka, 1951 m. įsteigti kultūros namai, 1970 m. pastatyta nauja mokykla.
Šiuo metu Vyžuonų seniūnijoje gyvena apie 2000 gyventojų. Veikia Užpalių gimazijos, Vyžuonų skyrius, Utenos A. ir M.Miškinių bibliotekos padalinys - Vyžuonų biblioteka, Utenos kultūros centro Vyžuonų skyrius.
Žymūs Vyžuonų krašto žmonės
Mykolas Masiulis (1846–1906), kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešių globėjas.
Mykolas Januškevičius (1886–1942), politinis ir visuomenės veikėjas, vertėjas.
Augustinas Juozas Marganavičius (1890–1977), Suomijos lietuvių kultūros veikėjas.
Povilas Gaučys (1901–1991), vertėjas, diplomatas.
Antanas Masionis (1941-1974), literatūros kritikas.
Bronius Radzevičius (1940-1980), prozininkas.
Algirdas Vyžintas (g. 1929 m.), muzikas, chorų ir orkestrų dirigentas, profesorius.
Vytautas Jurgis Dičius (g. 1930 m.), architektas.
Aleksandras Guobys (g. 1932 m.), teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
Leonardas Grudzinskas (1939–2006), žurnalistas-gamtininkas, rašytojas.
Pranas Saladžius (1893-1965) Lietuvos šaulių sąjungos vadas 1935–1940.
