Geografiniai duomenys
Tauragnų seniūnija yra Utenos rajono rytinėje dalyje. Dalis seniūnijos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Seniūnijos plotas 186 km². Seniūnijoje yra 63 kaimai ir viensėdžiai: Alksniškės, Antabaltė, Aukštaglynis, Avižieniškis, Bajorai, Balčiai, Bernotiškis, Beržatiltis, Daunoriai, Erkiasalė, Gaideliai, Gaidžiai, Gegūniškis, Grašiai, Imbriškės, Inkartai, Jačiūniškės, Jauniškiai, Jovainiškės, Juodiškės, Kaboriškės, Kalviai, Kamša, Kazimieravas, Kazokiškis, Klykiai, Liegavietė, Linkai, Liumpiškės, Liūniškės, Lukošiūnai, Maleckažemis, Martyniškis, Meldutiškis, Minčia, Minčiakampis, Musteikiai, Nečioniškis, Paakmenis, Paažvintė, Paminčia, Papiliakalnis, Papirčiai, Pavarlys, Pilkeniai, Politiškės, Priepalė, Raistiniai, Ryliškiai, Rugeniškis, Rūgšteliškis, Rukšėnai, Ruzgiškės,Sėlė, Sirvydžiai, Skaistulė, Skroblus I, Skroblus II, Strazdai, Stučiai, Stūgliai, Šeimatis, Šiaudiniškis, Šimkūnai, Šuminai, Tauragnai, Taurapilis, Tautiškis, Ūdriškės, Urviškės, Vaišnoriškė, Varniškės I, Varniškės II, Varniškės III, Varpiškės, Vidžiūnai, Vilkablauzdė, Vilkiškės, Vyžiai, Žebriškės, Žiezdriai,
Heraldika. Tauragnų herbas - sidabriniame skydo lauke ant žalios skydo papėdės (piliakalnio) juodas tauras su raudonais ragais. Herbo etalono autorė - dailininkė Vida Navikienė.
2001 m. gegužės 21 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1333.
Istorija. Pirmą kartą Tauragnai paminėti H. Vartbergės kronikoje 1261 m. Oficialiuose Lietuvos dokumentuose jie įrašyti 1387 m. vasario 16 d. rašte, kuriame sakoma, jog Lenkijos ir Lietuvos karalius Jogaila pilį su prie jos prieinančia sritimi amžinai padovanoja Vilniaus vyskupui. Tais pačiais metais pastatyta medinė bažnyčia, ne kartą atnaujinta bei remontuota, išstovėjo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Nuo XVII a. pabaigos Tauragnai vadinami miesteliu, jau 1767 m. turėjusiu turgų ir prekymečių privilegiją. Tapę valsčiaus 
centru (XIX a. pab.- XX a. pr.), jie ėmė plėstis, padaugėjo gyventojų. 1859 m. jų buvo 263, o 1897 m. - 1070. Tada vyko dideli turgūs ir prekymečiai, į kuriuos suvažiuodavo aplinkinių kaimų valstiečiai. Čia buvo prekiaujama liepų medumi, sūdytais grybais, žuvimi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis. Dokumentuose užfiksuota, kad 1792 m. miestelyje buvo alaus darykla ir degtinės varykla, kelios smuklės, priklausančios Vilniaus vyskupui. Turguje vyskupas turėjo teisę valstiečių parduodamus maisto produktus pirkti savo nustatytomis kainomis. Šventadieniais buvo reikalaujama lankyti bažnyčią. Jos nelankantys buvo baudžiami.
XIX a. vid. Tauragnų dvaro savininku tapo Puslovskis (Paslauskas). 1861 m. ir 1862 m. valstiečiai 
subruzdo, o Puslovskis tiems bruzdėjimams numalšinti iškvietė caro kariuomenę. Tačiau įsiliepsnojus 1863 m. sukilimui, valstiečiai ištisais kaimais dėjosi prie sukilėlių. Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas be gailesčio numalšino sukilėlius, daugelis jų buvo ištremti į Sibirą, o jų vieton atvežti rusų valstiečiai - irgi tremtiniai.
Tauragnų krašto žmones pasiekė ir represijos, susijusios su mokslu ir švietimu. Žinoma, kad 1877 m. slaptoje Tauragnų mokyklėlėje lietuviškai skaityti vaikus mokė valstietis Pranas Ūdras. Žymesnieji knygnešiai - M. Balčiūnas ir P. Gaidelis. Pirmojo pasaulinio karo metais miestelis gerokai ištuštėjo, nes ne vienas, traukdamasis nuo artėjančių vokiečių, paliko namus ir atsidūrė Rusijoje. Jauni vyrai buvo mobilizuoti į caro kariuomenę. Daug žmonių išmirė nuo šiltinės epidemijos, siautėjusios 1914 m. Per dvejus okupacijos metus ir šiaip jau neturtingas Tauragnų kraštas buvo visai nualintas. 
Tarpukariu Tauragnai atsigavo, suklestėjo, tačiau II-asis pasaulinis karas miestelį vėl nualino. 1944 m. liepą miestelis degė – vokiečių karo lėktuvų sukeltas gaisras sunaikino ir 1874 m. pastatytą Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčią, stovėjusią Labės ežero pakrantėje. Po II pasaulinio karo Šiaurės Rytų Lietuvos miškuose priešindamiesi sovietinei okupacijai žuvo apie 120 Lietuvos partizanų, kilusių iš Tauragnų ir gretimų vietovių.
Šiuo metu Tauragnų seniūnijoje gyvena 1427 gyventojai. Veikia Utenos Krašuonos pagrindinės mokyklos Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės skyrius, Utenos kultūros centro Tauragnų skyrius, garsėjantis saviveikliniu „Moko“ teatru, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos padalinys - Tauragnų biblioteka, Utenos kraštotyros muziejaus padalinys - Tauragnų krašto muziejus.
Įžymūs Tauragnų krašto žmonės
Mataušas Balčiūnas- Medinis (1855-1927) – knygnešys.
Kazys Gineitis (1895–1965) - Lietuvos konsulas Anglijoje nuo 1928 m.
Antanas Gineitis (1860-1936) – 1905 m. Vilniaus Seimo dalyvis. 1917 metu konferencijos organizatorius, visuomenės veikėjas, Tauragnų dvaro savininkas.
Pranas Gineitis (1894-1942) – pedagogas, 1915 metais Utenoje įkūrė pradinę mokyklą, vėliau - „Saulės" progimnaziją.
Adolfas Ivanauskas (1866-1946) – dievukų ir kryžių meistras.
Kazys Juršys (1897-1967) – aktorius, režisierius.
Kazys Musteikis (1894-1977) – brigados generolas, Krašto apsaugos ministras nuo 1938 m.gruodžio 5 d. iki 1940 m. birželio 15 d.
Antanas Musteikis (1958-1991) – žuvo Medininkų muitinėje, apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (po mirties) 1991 m. rugsėjo 6 d.
Ema Mikulėnaitė (g. 1935 m.) – rašytoja.
Antanas Sviklius (g. 1927 m.) – chirurgas, medicinos mokslų daktaras, profesorius.
Jonas Strazdas (1886-1972) – literatas, mėgėjų teatro veikėjas, vertėjas.
Eugenija Šimkūnaitė (1920-1996) – habilituota mokslų daktarė, profesorė.
Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931)- poetas
