Utenos rajono savivaldybės taryba spalio 27 d. patvirtino UAB „Utenos vandenys“ 2022–2025 metų veiklos planą.
Veiklos plano tikslas – planuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą taip, kad ne mažiau kaip 95 proc. Utenos rajono savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir individualiai tvarkyti nuotekas, taip pat siekiant užtikrinti aplinkos taršos mažinimą nuotekomis.

Jei kolegijoje sutiksite studentą ukrainietį, kalbantį lietuviškai, nenustebkite.
Nuo rugsėjo 12 d. kolegijoje vyksta lietuvių kalbos ir kultūros kursai studentams ir dėstytojams iš Ukrainos. Kolegijos dėstytojos Aurelija Pelenienė, Rima Žarskutė ir Rūta Jurgelionienė mokymų dalyviams iš įvairių studijų programų padeda įveikti kalbinius, kultūrinius ir socialinius skirtumus. Kursus lanko 12 studentų ir 1 dėstytoja iš Ukrainos. Jau įvyko edukacijos, padedančios pažinti Lietuvos ir Utenos krašto istoriją, kultūrą, pamatyti Lietuvos ir Ukrainos sąlyčio taškus.

LR Seimas 2022-uosius paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Gyvūnų gerovės metų tikslas – šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.
Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje Jungtinėje karalystėje buvo įkurta gyvūnų gerovės taryba, kuri paskelbė labai svarbias rekomendacijas, pasaulyje dabar žinomas kaip „Penkios gyvūnų laisvės“.
• Laisvė nejausti troškulio ir alkio – gyvūnas turi turėti priėjimą prie gėlo vandens, pašaro, atsižvelgiant į jų rūšį , amžių , fiziologinę būklę, kad būtų patenkintas vandens ir maisto medžiagų kiekis gyvūno normaliai kondicijai ir sveikatingumui palaikyti.
• Laisvė nepatirti nepatogumų -užtikrinti tinkamą aplinką, įskaitant pastogę, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų.
• Laisvė nejausti skausmo, sužalojimo ir ligos – gyvūnams turi būti suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų.

Utenos užtvankos teritorija pasikeitė neatpažįstamai. Atlikus tvenkinio hidrotechnikos statinių kapitalinio remontą, sutvarkius kelią per keterą, įrengus laiptus ir automobilių stovėjimo aikšteles, užtvanka tapo dar vienu uteniškių ir miesto svečių traukos objektu.
Visai neseniai buvo įgyvendintas projektas, nuspalvinęs teritoriją įvairių spalvų žaismu. Tai Utenos rajono savivaldybės administracijos parengtas „Utenos miesto užtvankos ir teritorijos apšvietimo techninis projektas“, pagal kurį rangovas MB ,,Electric Services“ įrengė visos teritorijos ir pačios šachtos apšvietimą.

Seimo narys Gintautas Paluckas spalio mėnesį 2023 m. valstybės biudžeto projektui pateikė du pasiūlymus, susietus su Utenos Krašuonos progimnazijos stadiono rekonstrukcijos projekto įgyvendinimu ir judėjimo negalią turinčių bei senyvo amžiaus asmenų patekimo į Migracijos departamento Utenos skyriaus patalpas problemos sprendimu.
Kalbėdamas apie Krašuonos progimnazijos stadiono rekonstrukciją G. Paluckas teigė, kad stadionas – ypatingai svarbus objektas Krašuonos ir Smėlio kvartalų bendruomenėms, Krašuonos progimnazijai ir futbolo klubui „Utenis“. Iki rekonstrukcijos pradžios stadionas buvo netinkamas sportinei veiklai. Įgyvendinus projektą, bus sutvarkyta stadiono teritorija, įrengta tinkamų matmenų futbolo aikštė su dirbtine danga, bėgimo takai, apšvietimas, kvadrato ir tinklinio aikštelės, vaikų žaidimų aikštelė, tribūna žiūrovams. Naujas stadionas užtikrins sąlygas Utenos miesto bendruomenei aktyviai leisti laisvalaikį, pagerins visų amžiaus grupių asmenų įsitraukimą į fizines veiklas ir padės formuoti poreikį sportuoti visą gyvenimą.

Nacionalinės jaunimo reikalų asociacijos bei Lietuvos savivaldybių asociacijos „Jaunimo parko“ iniciatyva visose Lietos savivaldybėse žaliuos po vieną iš Stelmužės ąžuolo – apie 1500 metų senumo Stelmužės (Zarasų r.) ąžuolo – seniausio ir storiausio Lietuvos bei vieno seniausių ąžuolų Europoje – gilės išaugintą ąžuoliuką. 2022-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas ir Europos Parlamentas paskelbė Lietuvos ir Europos jaunimo metais. Ši proga paskatino visuomenę atkreipti dėmesį į jaunimo situaciją ir jiems aktualias problemas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Tikimasi, kad ąžuoliukai, pasodinti minint šiuos išskirtinius jaunimo metus, taps simboliu, kad jaunimui skiriamas dėmesys svarbus ne tik išskirtinėmis progomis, tačiau nuolat. Jauno žmogaus poreikių pažinimas, atsižvelgimas į juos, įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus lemia ir valstybės progresą. Visuomenė turėtų būti nuolat skatinama labiau atkreipti dėmesį į jaunimo politiką ir drauge spręsti jauniems žmonėms kylančias problemas, dalyvaujant įvairiose jaunimui skirtose veiklose, renginiuose, iniciatyvose.

Kaip jau informavome, Lietuvos beisbolo rinktinė dalyvaus Meksikoje šiais metais vyksiančiame pirmame pasaulio beisbolo-5 čempionate. Čempionatas prasidės jau lapkričio 7 d. Lietuvos rinktinė žais A grupėje kartu su Meksikos, Kubos, Japonijos, Honkongo ir Pietų Afrikos Respublikos rinktinėmis. Čempionato atidarymo rungtynėse lietuviai susitiks su pirmenybių šeimininke Meksikos rinktine.
Lietuvos beisbolo-5 rinktinės treneris – uteniškis Eimantas Žičkus. 2020-aisiais jis buvo pripažintas geriausiu treneriu ir geriausiu Lietuvos čempionato metiku. Kaip tik tais metais Vilniuje vykusiame pirmajame Europos beisbolo penketų čempionate Lietuvos rinktinė, kurios strategu buvo Eimantas, laimėjo sidabro medalius ir iškovojo kelialapį į pasaulio čempionatą Meksikoje. Be to, Eimantas Žičkus – žaidžiantis beisbolo klubo „Utenos Titanai“ treneris. 2020 m. „Utenos Titanai“ tapo Lietuvos čempionais.

Utenos rajono savivaldybės administracija informuoja, kad atsižvelgiant į Užpalių seniūnijos prašymą bei Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos nutarimą iškeliami antrinių žaliavų surinkimo konteineriai iš aikštelės, esančios J. Basanavičiaus g. 67, Užpalių miestelyje.

2023 m. spalio 27 d. įvykusiame Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas Utenos rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašas.
Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas kartu su bendruomene spręsti klausimus, susietus su viešųjų lėšų panaudojimu, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei ir balsuodami renka labiausiai patikusias. Dalyvaujamojo biudžeto priemonės iniciatyvos skatina bendruomenę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, didina pasitikėjimą savivalda.
Lietuvoje dalyvaujamojo biudžeto idėjos pradėtos įgyvendinti nuo 2018 m. „Transparency International“ Lietuvos skyrius parengė studiją apie dalyvaujamąjį biudžetą Lietuvos savivaldybėse, kurioje pateikė rekomendacijas ir įžvalgas apie dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimą. Rengiant šį aprašą buvo išnagrinėtos kitų savivaldybių patirtys ir atsižvelgta į minėtos studijos rekomendacijas.