2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Utenos rajono savivaldybė, siekdama prisidėti prie šios bendruomenės istorijos puoselėjimo ir pagerbti Utenos žydų atminimą, pradėjo įgyvendinti projektą „Utenos žydų istorijos ženklai“. Projekto renginiai yra numatyti rugsėjo 11–20 dienomis rengiant Europos paveldo dienas’20, Utenoje.
Utenos žydų bendruomenės šaknys siekia XVI–XVII a. Formuojantis prekybiniam miestui, jame augo žydų bendruomenė. 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis, Utenoje žydų tautybės asmenys sudarė daugiau kaip 70 proc. gyventojų. Tarpukariu žydų gyvenamoji erdvė apėmė beveik visą miesto centrą, įvairūs jų pastatai stovėjo ir miesto pakraščiuose. Utena didžiuojasi, kad yra įžymiojo Bernardo Louno (Borucho Laco, gimusio 1921 m.), Lietuvos žydų kilmės profesoriaus, gydytojo, defibriliatoriaus išradėjo, kovotojo už taiką ir Nobelio premijos laureato gimtasis miestas. Antrasis pasaulinis karas pakeitė Uteną, tačiau senamiestyje dar išliko senųjų jos gyventojų – žydų kultūros pėdsakų. Stiprios žydų bendruomenės buvo įsikūrusios ir aplinkiniuose miesteliuose. Savita kultūra, papročiais, tradicijomis, amatais, verslu žydų tautybės žmonės praturtino, aktyvino ir įprasmino uteniškių gyvenimą, todėl jų kultūrinis palikimas yra neatsiejama, bet visuomenei nepakankamai žinoma Utenos miesto ir šio krašto identiteto dalis.
Vienas iš pirmųjų renginių – Utenoje, Žydų gatvėje, atidengta lentelė su šios gatvės pavadinimu jidiš ir hebrajų kalbomis. Prieš kurį laiką gatvėje ant pastato sienos atsirado šocheto Kavinskio, realiai gyvenusio asmens, užsiiminėjusio ritualiniu gyvulių skerdimu, atvaizdas. Tai Marianos Veriovkinos draugijos projektas Utena/Utyan, kurį įgyvendino VšĮ „Kiaurai sienas“ dailininkės Lina Šlipavičiūtė ir Lauryna Kiškytė. Sienos kūrinys skirtas Utenos litvakų kultūrai atminti.
Į Žydų gatvės pavadinimo lentelės atidengimo ceremoniją atvyko nemažas būrys uteniškių ir garbių svečių. Vieni jų – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris. Susirinkusius pasveikino Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, sakydamas, kad ir Lietuva, ir Utena eina labai geru keliu. „Žydų atminimo įamžinimas, istorijos, kultūros puoselėjimas, kapinių tvarkymas – ši veikla turėtų tapti kasdieniška, – sakė meras. – Manau, pagarba žydams neturėtų apsiriboti vien prisiminimais ar žinojimu, kiek jų ir kaip gyveno Utenoje. Pirmiausia, mūsų darbai turi liudyti, kad žydai su mumis gyvena čia ir dabar“.
Į susirinkusius kreipėsi ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji dėkojo uteniškiams už žydų atminimo įamžinimą, už tai, kad nepamirštamos ir minimos žydams svarbios datos. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė apgailestavo, kad Lietuvoje šiandien belikę tik šiek tiek daugiau kaip 5000 žydų. „Mano pareiga – priminti apie buvusią gausią mūsų bendruomenę, apie svarų jos indėlį Lietuvos kultūrai, finansams, inžinerijai, – kalbėjo Faina Kukliansky. – Todėl labai svarbu mums – žydams ir lietuviams – kuo glaudžiau bendradarbiauti. Tą pasiūliau ir merui Alvydui Katinui. Mes mielu noru atvažiuotume pas jus, mielai pasidalintume savo kultūros palikimu, vykdytume kitas veiklas. Labai tikiuosi sulaukti iš uteniškių kvietimo dalyvauti šventėse, kituose renginiuose“.
Lentelės atidengimo ceremonijoje ypatingą atmosferą kūrė skambanti žydų muzika. Ją atliko Klezmer Klangen, žydų muziką grojančio ir dainuojančio ansamblio, smuikininkė Saulė Buikaitė.
Projekto „Utenos žydų istorijos ženklai“ veiklos skiriamos Europos paveldo dienų, Europos žydų kultūros dienų ir Turizmo dienos paminėjimui.
Projektą parėmė Kultūros paveldo departamentas.
Projektą vykdo Utenos turizmo informacijos centras.
Projekto partneriai: Utenos rajono savivaldybės administracija, Utenos meno mokykla.
