Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) rekomendacijomis, įmonės turi reguliuoti darbuotojų srautus.
Šiam tikslui darbdaviai turėtų numatyti darbų veiklą – jei įmanoma, darbus organizuoti nuotoliniu būdu. Taip pat rekomenduojama darbuotojų sambūrį vienoje vietoje sumažinti iki minimalaus skaičiaus. Šiam tikslui reikia nustatyti, kaip bus mažinamas darbuotojų skaičius pamainose, darbo, pietų pertraukų, specialiųjų ir kitų pertraukų metu, valgymo/poilsio, darbo ir persirengimo patalpose, koridoriuose. „Taikomos organizacinės darbuotojų srautų valdymo priemonės turi užtikrinti, kad būtų išlaikytas atitinkamas, ne mažiau kaip 1 metro, atstumas tarp dirbančių darbuotojų arba įmonės patalpose būtų įrengiamos pertvaros tarp darbo vietų.
Nesant tokių galimybių, darbuotojai aprūpinami atitinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Organizuojant darbą biuruose rekomenduojama sudaryti galimybę darbuotojams dirbti po vieną kabinete, taip mažinant fizinio kontakto su kitais darbuotojais riziką“, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. Be to, rekomenduojama organizuoti darbuotojų tvarką, pagal kurią reguliuojamas darbuotojų skaičius, esantis ir tokiose patalpose kaip rūkymo ar tualeto. Tai galima daryti, pavyzdžiui, sutartinių ženklų pagalba.
Aprūpinimas apsaugos priemonėmis
Rekomendacijos taip pat nurodo, kad pagal poreikį darbdaviai turėtų aprūpinti vienkartinėmis pirštinėmis, kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis. Į šių priemonių sąrašą įeina vienkartinės medicininės (chirurginės) kaukės, jei yra galimybė, – FFP2 respiratoriai, veido skydeliai, apsauginiai akiniai. Įvertinus dezinfekavimo bei privalomų priemonių poreikį, derėtų įsigyti jų rezervą. „Rekomenduojama įsigyti ir turėti įmonės rezerve vieno mėnesio laikotarpiui būtinųjų funkcijų užtikrinimui reikalingą dezinfekavimo priemonių bei privalomųjų asmeninių apsaugos priemonių – vienkartinių pirštinių, vienkartinių medicininių (chirurginių) kaukių – kiekį“, – pabrėžia VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas. © DELFI / Domantas Pipas Darbuotojams, kurie galimai turės artimą kontaktą su asmenimis, sergančiais COVID-19 liga ar turėjusių sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, arba grįžusių ar atvykusių iš užsienio valstybių, įrašytų į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą, reikia aprūpinti padidintos apsaugos – FFP2, FFP3 – respiratoriais, apsauginiais akiniais ir apsauginiais drabužiais. Darbuotojams turi būti pravedamas instruktažas, kaip teisingai naudotis apsaugos priemonėmis, kaip jas teisingai užsidėti ir nusiimti, kiek laiko naudoti. Jei leidžiama, reikia paaiškinti, kaip šias priemones paruošti (dezinfekuoti) pakartotinam naudojimui.
Asmens higienos užtikrinimas
Darbo patalpose rekomenduojama paskirti ir pažymėti specialias vietas, kuriose darbuotojai gali rasti rankų dezinfekcinių skysčių dozatorius, kurie nuolat pildomi. „Rekomenduojama parengti vaizdines priemones, numatant jų patalpinimo vietas, raginančias darbuotojus pertraukėlių metu plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, dezinfekuoti rankas dezinfekcinėmis priemonėmis, o ypač – neliesti rankomis veido“, – akcentuoja S. Balčiūnas. Jei darbuotojai privalo dėvėti darbo drabužius, turi būti numatytos priemonės, sudarančios sąlygas asmeninius darbo drabužius ir asmenines apsaugos priemones laikyti atskirai nuo kasdienių drabužių. Patalpų priežiūra Darbovietės patalpos turi būti reguliariai vėdinamos, ne rečiau kaip 1 kartą per valandą. Patalpas po kiekvienos pamainos reikėtų vėdinant ne trumpiau kaip 60 minučių, priklausomai nuo jų ploto. Paviršių dezinfekcija© Shutterstock „Numatomas ir nuolatinis bendrai naudojamų darbo priemonių, įrenginių, darbo paviršių, šviesos jungiklių, durų rankenų dezinfekavimas, priklausomai nuo juos naudojančių asmenų skaičiaus. Tai reikėtų daryti kaip galima dažniau, bet ne rečiau kaip 2 kartus per dieną“, – sako S. Balčiūnas.
Trečiųjų asmenų srautų valdymas
Siekiant sumažinti tikimybę užsikrėsti koronavirusine infekcija nuo trečiųjų asmenų, kiekvienoje įmonėje rekomenduojama šiems asmenims nurodyti informaciją apie privalomos asmens higienos (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.) normas, kitas būtinos apsaugos priemones. Taip pat rekomenduojama numatyti galimybę matuoti kūno temperatūrą šiems asmenims, neįleisti į patalpas karščiuojančių, nekontaktuoti su jais. „Rekomenduojama sumažinti galimybę patekti į darbo patalpas tretiesiems asmenims, ribojant patekimo į įmonės patalpas vietas, atsisakant fizinio darbuotojų bendravimo su trečiaisiais asmenimis, jei būtinas fizinis bendravimas, jo trukmę sumažinant iki minimalaus laiko. Ribojamas įmonės patalpose (teritorijoje) vienu metu esančių trečiųjų asmenų skaičius“, – pabrėžia specialistas.
Ką daryti darbuotojui susirgus
Gavus informaciją, kad įmonėje ar jos padalinyje darbuotojui patvirtintas COVID-19 atvejis, privaloma nedelsiant apie tai informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. „Skyriaus patalpose, kuriose dirbo susirgęs darbuotojas, nedelsiant sustabdomi darbai. Pagal galimybes identifikuojami visi galimai kontaktavę su užsikrėtusiuoju darbuotojai, informuojant juos apie jiems taikomą saviizoliaciją. Organizuojama darbo patalpų dezinfekcija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis. Darbai atnaujinami praėjus privalomam minimaliam dezinfekcijai naudotų medžiagų veikimo ir pasišalinimo iš aplinkos laikui, vadovaujantis darbo aplinkos valymą ir dezinfekciją atlikusios įmonės rekomendacijomis“, – teigia S. Balčiūnas. O sugrįžti į darbo vietas įmonės patalpose bei atnaujinti darbus leidžiama tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.
