Į Uteną atėjo Pasaka. Puošni, žalia, spindinti, žaisminga. Mieste tapo daug šviesiau ir jaukiau. Pasaka atėjo ne viena: kartu atkeliavo visas būrys eglaičių, gausi baltųjų lokių šeimyna, išdykėliai piratai, elniukai, gera nuotaika ir šypsenos.
Šios Pasakos tikrai buvo verta laukti. Visų pirma – dėl dviejų nuostabių eglių, užėmusių vietas prie Utenos kultūros centro ir Utenio aikštėje.
Pagrindinė Kalėdų eglė prie Kultūros centro „nutūpė“ iš uteniškės Eglės Šambarienės kiemo. Žaliaskarė yra 18 metrų aukščio, klasikinės formos, išlaki ir didinga. Kaip tikra karalienė. Vakare, kai sužimba jos aukso karoliai ir visa žaliaskarės karalienės erdvė tampa panaši į šviečiantį ir spindintį rūmą, jos grožis dar labiau išryškėja: didingai iškelta karūna šaute šauna į dangų, o ji pati atrodo, nejučiom žengs žingsnį ir eis pasivaikščioti po miestą.
Ir, žinoma, būtina aplankys sesę, kuri savo žalius sidabro sijonus pasipustė Utenio aikštėje. Ši 12 metrų sidabrinė gražuolė atkeliavo iš Vaikutėnų, Rimutės Sinkevičienės kiemo. Tokios gražios, puošnios ir išpuoselėtos Utenio aikštėje seniai nebuvo. Tikra svočia: plati, turtinga ir išsipusčiusi.
Visų uteniškių vardu nuoširdžiai dėkojame Eglei Šambarienei ir Rimutei Sinkevičienei už miestui padovanotas puošniąsias žaliaskares.
Dvi eglės – ne visos žaliaskarės, džiuginančios uteniškius ir miesto svečius. Dailiosios mažesnės panelės papuošė Utenos Dauniškio, Aukštakalnio ir Smėlio kvartalus. Čia jos įsitaisė kiemuose ir savo šakomis pamojuoja kiekvienam, žiūrinčiam pro langą. Ir dar. Nemažas būrys eglaičių draugėn susibėgo prie Kultūros centro. Paramstydamos sienas jos linguoja į taktą kartu su pagrindine Kalėdų egle.
Kad Utenoje apsigyventų Pasaka, labai pasistengė Utenos kultūros centro komanda su savo kapitonu direktoriumi Eriku Druskinu. Pasikviesti Pasaką nebuvo lengva: reikėjo ir šaltuko, ir daug puošmenų, ir sesučių eglučių, ir drąsos, ir laiko. Bet visi sunkumai buvo įveikti, visi pageidavimai įgyvendinti. Pasakai Utenoje patiko ir ji žada Rytų Aukštaitijos sostinėje dar pabūti.
Reikia pasakyti, kad Utena turi seną tradiciją per Kalėdas puošti ne dirbtines, ne sukurtas, o natūralias, „gyvas“ žaliaskares. Jos tikrai moka sukurti kalėdinę dvasią, nes spindi žalumu, kvepia mišku, dovanoja jaukumą. Tad ne tik Klaipėda gali didžiuotis savo natūralia žaliaskare, bet ir Utena. Ir ne viena.
Covidas sugadino šiųmetes Kalėdas. Nebuvo galima surengti tradicinės eglių įžiebimo šventės, į kurią susirinkdavo minios uteniškių. Eglės buvo įžiebtos tyliai, be fejerverkų ir koncertų. Bet jos nėra vienišos. Egles lanko uteniškiai, fotografuojasi. Utenio aikštės eglės palydovai – spindintys elniukai, pirmą kartą atkaukšėję į Uteną, iškart tapo populiarūs. Kai visai sutemsta, iš tolo jie atrodo tarsi degtų geltona liepsna. Žaliaskarė karalienė prie Kultūros centro turi daugiau palydovų. Tad ten ir renkasi daugiau smalsuolių. Bet uteniškiai yra drausmingi, atsakingi, todėl nesibūriuoja.
Nors covidas ir siaučia, bet dviejų dalykų jis negali sugadinti ir sustabdyti: kalėdinė dvasia gyvuoja ir gyvuos, o Kalėdų Seneliui visada bus atviros visos durys.
