Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams pernykštės žolės deginimas kasmet kelia didelį rūpestį. Žolės gaisrai atneša milžiniškus nuostolius gamtai ir žmonių turtui. Degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega.
Sausa žolė, nendrės, šiaudai, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanos (daržovių stiebai, lapai, virkščios, šaknys, piktžolės ir pan.), nukritę lapai, nulūžusios ar nugenėtos šakos, sodininkystės, želdynų priežiūros liekanos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą) gali būti deginamos tik laikantis LR Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Už augalų deginimą, nesilaikant nustatytų reikalavimų, gresia administracinės baudos nuo 30 iki 350 eurų, taip pat vertinama aplinkai padaryta žala, kurią reikia atlyginti. Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai.
Primename, kad deginant augalinės kilmės atliekas privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių. Jeigu ruošiatės deginti augalinės kilmės atliekas, jas sugrėbkite į krūvas ir deginkite ne arčiau, kaip 30 m nuo statinių. Nepalikite be priežiūros besikūrenančios laužavietės. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti. Nekurkite laužo pučiant stipriam vėjui.
SVARBU!
Draudimai ir apribojimai
• Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida).
• Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose).
• Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuotomis medžiagomis ir t. t.).
• Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
Atsakomybė
• Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
• Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
• Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Norime įspėti gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi ir nedeginti žolės miškuose, durpynuose ir kitose atvirosiose teritorijose, o pastebėjus tokius gaisrus, nebūti abejingiems – nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Rekomenduojame nedideliame plote liepsnojančią žolę pabandyti užgesinti patiems, užplakant šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus geriau apkasti grioveliais, kad ugnis neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).
