Netekome Algimanto Baltakio. Poeto, redaktoriaus, literatūros kritiko, vertėjo, mūsų kraštiečio. Netekome šių metų kovo 13 dieną. Poetui buvo 92-ji.
Algimantas Baltakis yra išleidęs per trisdešimt poezijos knygų. Dešimtys jo eilėraščių tapo dainomis. Poetas buvo apdovanotas daugybe literatūrinių premijų. 2002 m. – literatūrine „Varpų“ premija, 2004 m. – tarptautine T. Ševčenkos fondo premija už ukrainiečių poezijos vertimus į lietuvių kalbą. 2005 m. – Kultūros ir meno premijos laureatas, 2005 m. – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2011 m. Algimantas Baltakis apdovanotas Utenos rajono savivaldybės tarybos įsteigta Antano Miškinio literatūrine premija už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą lyrikos rinktinėje „Antakalnio vigilijos“. 1993 m. poetui buvo suteiktas XX a. kultūros pasižymėjusio žmogaus garbės vardas (suteikė Kembridžo tarptautinis biografijų centras). Nuo 1955 metų Algimantas Baltakis buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
„Šiandien sakome sudie 1966 m. Poezijos pavasario laureatui, šį titulą pelniusiam už rinkinį „Požeminės upės“. Amžinybėn išlydėdami paskutinįjį iš „trijų poezijos muškietininkų“ (Algimantas Baltakis, Alfonsas Maldonis ir Justinas Marcinkevičius), atsisveikiname su visa trisdešimtųjų metų gimimo karta,“ – nekrologe, skirtame poetui, rašo Lietuvos rašytojų sąjunga.
Algimantą Baltakį prisimena poetas, redaktorius Vytautas Kazela: „Didelis skausmas nudegino širdį. Išėjo puikus poetas, didelis žmogus, mūsiškis, aukštaitis, leliūniškis. Išėjo ištisa lietuvių literatūros epocha. Šiltas žmogus, bendraujantis. Giedro žvilgsnio. Susitikę apsikabindavome. Kažkaip ramu ir gera būdavo su juo. Nežinau kaip, bet jis visada paskambindavo per mano gimtadienį. Ilgai šnekėdavomės. Jis nebijojo mirties, bet ir nelaukė. Jis tiesiog džiaugėsi gyvenimu, netgi tada, kai būdavo sunku. Net ir suprastėjus regėjimui skundėsi tik dėl to, kad negali rašyti ir vienas išeiti į lauką. Sakė, kad karantinas uždarė namuose. Prisimindavo Alpuką ir Justiną, Antaną Miškinį. Sakydavo, kad dažnai pasikalba su Ramute Skučaite. Juk - bendraamžė. Vis klausdavo: kaip jūs ten, Utenoje? Kaip Petras, Mindaugas, Regina? Buvo vienmetis su mano mama, bet dabar atrodo, kad skiriuosi su broliu. Vyresniuoju broliu. Ir mano paskutiniai atsisveikinimo žodžiai gumulu užstrigę krūtinėje: sudie, Broli. Ten susitiksime“.
Atsisveikinimas su Algimantu Baltakiu – Laidojimo paslaugų centre (M. K. Paco g. 4, Vilnius) 1 salėje šeštadienį (kovo 19 d.) nuo 16 iki 21 val. ir sekmadienį (kovo 20 d.) nuo 9 iki 13.30 val. Urna išnešama 13.30 val. Laidotuvės – Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiausius užuojautos žodžius skiriame POETO šeimos nariams, giminėms, visiems artimiesiems.
Liūdime kartu su jumis…
