„Kaip norėtume, kad dar pabūtumėt...“ – mintyse daug kartų tarsime, minėdami Utenos šviesuolės, mokytojos, kraštotyrininkės Danguolės Jonaitienės atminimą. Mokytojos, kurią prisimena ne tik mokiniai, bet visi uteniškiai, kolegos, bičiuliai, pabrėžiantys, kad tai buvo ne dalyko mokytoja, o Mokytoja, ugdžiusi asmenybes ir demonstravusi nepaprasto kruopštumo, atidos detalėms pavyzdį, skyrusi ypatingai daug dėmesio ryškių šeimos ir krašto asmenybių istorinei atminčiai, palikimo saugojimui, puoselėjimui ir sklaidai.
Kartu su Danguole Jonaitiene išėjo ir dalis Utenos istorijos. Istorijos, kurią Ji kaupė, kolekcionavo, sudėjo į dešimtis albumų, aplankų ir knygą „Žydai Utenoje“. Vekseliai, užrašai, kvitai, įvairūs rašteliai, atvirukai – šimtai Utenos istorijos detalių. Ir žmonių gyvenimų vaizdai, užfiksuoti nuotraukose. Tai – didžiausias turtas ir vertybės, kurių nenupirksi ir nepakartosi. Tai – neįkainojama Danguolės Jonaitienės dovana Utenai, rinkta, saugota ir puoselėta visą gyvenimą.
Gegužės pabaigoje Utenos kraštotyros muziejuje pristatė parodą „...norėčiau dar pabūti“ (P. Markevičius), kuri su lankytojais „sveikinasi“ kunigo, poeto, dailininko Petro Markevičiaus eilėraščio eilutėmis. Didžiulis D. Jonaitienės indėlis ir entuziazmas, kataloguojant ir sisteminant įvairiapusį ir daugialypį jos dėdės, kunigo P. Markevičiaus sudėtingo gyvenimo istorijos, dailės ir literatūros kūrybinių išraiškų palikimą, ryškiai prisidėjo prie muziejuje sukurtos ekspozicijos įtaigumo ir skaidrumo. Parodai paskolinta nedidelė dalis iš gausybės kruopščiai sutvarkytų kunigo P. Markevičiaus laiškų, rankraščių, nuotraukų albumų – buvo tik pradžia tolimesnių sumanymų įgyvendinimui: renginiai, leidiniai, konferencija, rankraščių skaitmeninimas ir sklaida...
Įtaigūs, jautrūs ir šilti, visuomet pripildyti tikslių istorijos faktų pokalbiai su p. Danguole jau liks tik prisiminimuose. Kaip liks ir pažadas tęsti krašto istorijai svarbių įvykių ir asmenybių pristatymus muziejuje, kurį, tikiu, visi kartu tesėsime.
O tuo tarpu – tik skauda ir skaudu. Reiškiame gilią užuojautą Danguolės Jonaitienės šeimos nariams, giminėms, artimiesiems, mokiniams, visiems pažinojusiems ir liūdime kartu, netekus patarėjos, mokytojos, padėjėjos, drąsintojos ir įtaigių istorijų pasakotojos, turėjusios žinių, prilygstančių enciklopedijoms. Dauguma tų pasakojimų buvo gyvai patirtos istorijos liudijimai. Tokia Danguolė ir liks prisiminimuose – matematikos mokytoja, gebėjusi tiksliai ir nepaprastai įtaigiai papasakoti savo mylimo krašto istoriją.
Velionė palaidota Utenos senosiose kapinėse.
