Radiacinės saugos centras paskelbė 2021 m. gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos ataskaitą, kurioje rasite įvertintą Lietuvos gyventojų iš įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patirtą apšvitą, jos kaitos tendencijas bei išvadas apšvitai optimizuoti. Tuo siekiama tinkamai užtikrinti visuomenės sveikatos saugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir sumažinti vėžinių susirgimų bei genetinių pakitimų išsivystymo tikimybę.
2021 m. įvertinta gyventojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų apšvita dėl:
• veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurios metu galima gyventojų ar darbuotojų apšvita;
• maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, dirvožemyje, upių, ežerų, Baltijos jūros, Kuršių marių vandenyje ir dugno nuosėdose, ore esančių radioaktyviųjų medžiagų;
• medicininės radiologijos procedūrų.
Trumpai apie šioje ataskaitoje pateiktas išvadas:
• Vidutinė apšvita, kurią Lietuvos gyventojas patyrė iš įvairių šaltinių, išskyrus profesinę ir medicininę apšvitą, buvo apie 2,4 mSv.
• Didžiausią Lietuvos gyventojo patiriamą apšvitą (1,1 mSv per metus) lėmė gamtinės radioaktyviosios radono dujos patalpose.
• Profesinės apšvitos stebėsenos rezultatai parodė, kad vidutinė darbuotojo gauta metinė efektinė dozė buvo 0,34 mSv.
• Vidutinė pacientų apšvita skirtingų spindulinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos procedūrų metu buvo 0,77 mSv ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo apie 24 proc., nes dėl COVID-19 pandemijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo atlikta mažiau tokių procedūrų.
• Maisto ir geriamojo vandens foninis užterštumo radionuklidais lygis ir aplinkos jonizuojančiosios spinduliuotės foninis lygis galimame Baltarusijos atominės elektrinės įtakos regione Vilniaus apskrityje nesiskyrė nuo tokių lygių kituose Lietuvos regionuose.
• Baltijos jūros, Kuršių marių, upių ir ežerų dugno nuosėdų ir oro radiologinio aplinkos monitoringo duomenys atitinka ankstesnių metų tendencijas, didesnio radioaktyvumo lygio aplinkoje nenustatyta.
• Įvertinta, kad daugumą statybos produktų galima naudoti be apribojimų. Šių produktų gyventojams lemiama apšvita neviršys leistinos apšvitos dėl radionuklidų statybos produktuose.
• Atlikus matavimus pagal gautus gyventojų prašymus įvertinti, ar jų gyvenamojoje aplinkoje nėra padidėjusios jonizuojančiosios spinduliuotės bei dėl galimo jų turimų vartojimo prekių ir daiktų (laikrodžių, senovinių baldų, plytų, lėktuvų parodymų skalių, staliukų iš baltarusiškos medienos ir kt.) galimo radioaktyvumo, reikšmingo fono padidėjimo ir radionuklidais užterštų daiktų neaptikta.
Užtikrinant šalies gyventojų apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, numatyta tęsti Lietuvos gyventojų apšvitos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės stebėseną. Taip pat įvertinti apšvitą iš visų galimų šaltinių ir teikti rekomendacijas dėl apšvitos bei poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo, laiku nustatyti naujus gyventojų apšvitą lemiančius veiksnius bei stebėti jau nustatytų veiksnių kaitą.
