2022 m. rugsėjo 25 d. Utenos kultūros centre vyko VII respublikinė Peterburgo armonikų šventė, kurią organizavo Utenos etninės kultūros centras (vadovas Raimondas Garsonas). Renginyje dalyvavo 32 muzikantai iš Ignalinos, Kauno, Kupiškio, Molėtų, Raseinių, Rokiškio, Utenos, Širvintų, Vilniaus ir Zarasų rajonų, grojantys Rytų Aukštaitijoje populiaria Peterburgo armonika, puoselėjantys šį tradicinį muzikavimą ir perduodantys grojimo paslaptis jaunosios kartos muzikantams. Šventėje Peterburgo armonikomis, cimbolais, būgneliais grojo Utenos meno mokyklos kapelų „Sietynėlis“ ir „Mažasis Sietynėlis“ moksleiviai (vadovė Rima Garsonienė). Smagų renginį vedė ir žiūrovus su liaudiškos muzikos atlikėjais supažindino muzikantė Aušrinė Garsonaitė ir Utenos kultūros centro režisierius Vytautas Kubilius.
Utenos kraštotyros muziejaus etnologo Raimondo Garsono teikimu Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika įtrauktas į Lietuvos nacionalinio kultūros centro sudarytą Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Peterburgo armonika (liaudiškai vadinima pete(r)bur(g)ska, petaburska, piterska, trieila, pataburska, petrogradska) – klavišinis dumplinis vokiško derinimo instrumentas, pradėtas gaminti Sankt Peterburge XIX a. 9-ąjame dešimtmetyje, Lietuvoje paplitęs nuo XX a. pradžios. Jo dumples glaudžiant ir traukiant, vienu klavišu išgaunami skirtingo aukščio garsai. Tiek tarpukariu, tiek pastaraisiais dešimtmečiais instrumentas paplitęs Šiaurės rytų Aukštaitijoje – Zarasų, Utenos, Molėtų, Ignalinos, Švenčionių, Anykščių, Ukmergės, Širvintų, kiek mažiau Rokiškio, Kupiškio rajonuose. Meistrai ir muzikantai dviejų eilių ir trijų eilių dvibalses armonikas patys dirbo, taisė, tobulino (sukurta lietuviškoji trieilės tribalsės armonikos atmaina), jomis grojo. Dėl gražaus skambesio, puošnios išvaizdos Peterburgo armonikos sparčiai išpopuliarėjo ir nustelbė savo pirmtakes – Vienos armonikas.
Nuo XX a. antros pusės kaupiama ekspedicijų medžiaga, tyrimų duomenys rodo, kad tarpukariu Peterburgo armonika buvo pagrindinis Šiaurės rytų aukštaičių jaunimo gegužinių, vakaruškų, vestuvių, krikštynų, kalendorinių švenčių papročių instrumentas. Ja grodavo ir vienas muzikantas, bet dažniausiai ji skambėjo smuiko, klarneto ir būgnelio ansamblyje, ilgainiui tapdama pagrindiniu, vedančiuoju instrumentu. Muzikavimas Peterburgo armonika pasižymi savitu stiliumi, kuriam būdingi sodrūs akordiniai sąskambiai, jų derminė kaita, charakteringa melodinės linijos bei ritmo ornamentika. Peterburgo armonika išliko dėl ryškių intensyviai ir meistriškai grojusių, dabar tebegrojančių, tradiciją įvairiuose renginiuose populiarinančių muzikantų. Šiuo metu ja nuolat groja apie 50 muzikantų, bet dėl ekspedicijų, renginių, edukacinės medžiagos sklaidos, nemenko visuomenės susidomėjimo muzikantų gretos didėja ir atgaivinta tradicija stiprėja. (Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado informacija: https://savadas.lnkc.lt/peterburgo_armonika.html)
Peterburgo armonikų šventės dalyvius, organizatorius ir žiūrovus sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Jau septintą kartą surengtos Peterburgo armonikų šventės organizatoriai – etnomuzikologai, liaudies kultūros puoselėtojai – Utenos kraštotyros muziejaus etnologas, Utenos etninės kultūros centras vadovas Raimondas Garsonas ir Utenos meno mokyklos pedagogė, uteniškių kapelos „Sietynėlis“ ir folkloro ansamblio „Sietynas“ vadovė Rima Garsonienė buvo apdovanoti LR Seimo nario, Utenos rajono savivaldybės mero dovanomis ir padėkomis už nuoširdžią visuomeninę veiklą puoselėjant ir populiarinant Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimo Peterburgo armonika ir būgnijimo kūlele Rytų Aukštaitijoje tradicijas, įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą; už folklorinių ekspedicijų Utenos krašte organizavimą, tradicinės liaudies muzikos saugojimą, tyrinėjimą ir perdavimą jaunajai kartai.
Renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Utenos rajono savivaldybė.
informacija
Albino Janulaičio nuotraukos
