Prasidėjus karui Ukrainoje ir pradėjus plūsti į Lietuvą pirmiesiems pabėgėliams, dažnas lietuvis galvojo, kaip gali prisidėti prie pagalbos nelaimės ištiktiems žmonėms.
2022 metų kovo mėnesio pirmąją savaitę į Utenos Vyturių progimnaziją atvyko pirmieji mokinukai iš karo niokojamos šalies. Su kiekviena diena vaikų daugėjo. Progimnazijos bendruomenė susitelkė: reikėjo daug mokyklinių prekių, drabužių, higienos reikmenų, reikėjo maisto čia ir dabar. Ir su šiuo iššūkiu mokykla susitvarkė, vaikai turėjo viską, kas tuo metu buvo būtina, kad galėtų mokytis.
Tačiau bėgant laikui, nebuvo galima nepastebėti ukrainiečių mokinių liūdnų akių, negebėjimo susikaupti, prasiveržiančio susierzinimo, nenoro nieko daryti, kylančios agresijos. To, kas įvardinama kaip potrauminio streso simptomais. Todėl nedelsiant buvo pasiūlyta mokyklos psichologo ir socialinio pedagogo pagalba. Tačiau labiausiai specialistės nudžiugo, kai pateko į mokymus, skirtus mokyklų darbuotojams (mokytojams, psichologams, socialiniams pedagogams). Mokymų esmė – suprasti, kas yra karo trauma ir potrauminio streso sindromas, kaip padėti baisius įvykius išgyvenusiems vaikams, kaip sukurti saugumo jausmą ir išmokyti vaikus padėti sau patiems esant panikos atakai ar nerimui.
Mokymai buvo intensyvūs nuo balandžio iki spalio mėnesio. Su klausytojais dirbo lektorė Ingeborg Porcar Becker. Ji yra klinikinė psichologė, dirba ir dėsto Autonomous University of Barcelona (Ispanija), specializuojasi nelaimingų atsitikimų valdyme, krizių ir katastrofų psichologijos srityje. Ingeborg vadovauja Barselonos krizių centrui, kuris teikia pagalbą krizinių įvykių atveju, atlieka poveikio tyrimus ir teikia mokymus.
Reikia pažymėti tai, kad mokymai vyko nuotoliniu būdu ir prie Lietuvos pagalbos specialistų buvo prisijungęs nemažas būrys mokytojų bei psichologų iš Ukrainos.
Nuo rugsėjo 2-osios Vyturių progimnazijos socialinė pedagogė Danguolė Bražėnienė bei mokyklos psichologė Rūta Vansevičiūtė pradėjo organizacinius darbus ir buvo surinkta 7–8 klasių 10-ies ukrainiečių mokinių grupė. Du mėnesius vyko darbas grupėje. Vaikai dalinosi ne tik išgyvenimais, bet ir mokėsi susikurti saugią aplinką. Tai buvo nepaprastai emociškai sunkus darbas, kartais pačioms specialistėms tekdavo įdėti nemažai pastangų, kad nepravirktų.
Kadangi tiek mokymai, tiek darbas grupėje vyko paraleliai, tai Vyturių progimnazijos psichologė Rūta turėjo galimybę pristatyti veiklas ir pasidalinti esančia patirtimi su visais mokymų dalyviais.
Karas tęsiasi, iššūkiai nesibaigia, o karo traumą patyrusiems vaikams reikia ypatingo dėmesio bei pagalbos. Vyturių progimnazijos švietimo pagalbos specialistai padėti pasiruošę.
