Utenoje praūžė Užgavėnių šventė. Kadangi Uteną Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas per šventę paskelbė Aukštaitijos sostine, kurioje nacionalinė kalba yra aukštaičių kalba, tai reikia sakyti ne Užgavėnių, a Ažūgavų švintę.
Uteną, kaip Aukštaitijos sostinę, užtvirtino per Ažūgavas paskelbta AUKŠTAITIJAS KANSTITUCIJA, kurią surašė Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas. Joje skelbiama:
„Kai Dievas sukūre žemį, žmones visi gyvenã aukštai, kad būt arčiau Dieva. Saka, ti ir būva Aukštaitija. Paskui, kai žmones nebetilpa in visokia aukščia, nuslaide žemyn. Saka, ti ir būva Žemaitija. Nu, a paskui žmones prismislia ir visakių kitakių žemių. Ir paslaide pa Pasaulį laimes jieškat.
Saka, visas momas, kad vaikeliai pa pasaulį klajodami neažmirštų sava žemes ir žinotų, kaip nama parait, palika sava širdį pačioj gražiausiaj Aukštaitijas vietaj.
Ti ir radas gražiausias miestas in visas Aukštaitijas – pati UTENA – Aukštaitijas širdis ir Aukštaitijas sostine.
Ir prisake tadu sanieji aukštaičiai saugat ir mylėt šitų miestų ir visų Aukštaitijų. Ir venodai būt teisingiem kažnam Dieva tvariniui.
Šitai ir in mūsų denų atamenat Utena skelbia, kad ana yra tikroji Aukštaitijas sostine ir pati Aukštaitijas širdis.
Nacianaline kalba in visas Utenas žemes ir visas Aukštaitijas yra aukštaičių kalba.
Tikras aukštaitis privala mylėt visus žmonis ir gyvulius, ir visakų, kas in žemes rapoja. Ir būt labai laimingas, rūpintis sava prieteliais. Ir visadu pasisveikint, kai sutinka žmogų ir visokių gyvastį. Ir nepamiršt pasveikint kožnų dienų Dievų ir padekot anam až visa, kas gyva.
In Dieva palaimas visų aukštaičių sutarimu U T E N A Aukštaitijas sostine ir pati Aukštaitijas širdis“
AUKŠTAITIJAS KANSTITUCIJA buvo įteikta Utenos rajono savivaldybės merui, kuris ta proga gausiai susirinkusiems miestelėnams ir svečiams pristatė Utenos rajono savivaldybės mero dekretą, kuriuo galutinai užtvirtino: Utena – Aukštaitijos sostinė.
Dekretas byloja: „Patikimi istorijos šaltiniai byloja, kad vienas ar kitas kunigaikštis, susapnavęs gyvūną, ryte puldavo statyti miestą – sostinę. Štai kunigaikštis Gediminas susapnavo geležinį vilką – ir radosi Lietuvos sostinė. Štai kunigaikščiui Uteniui sapne pasirodė mažesnis gyvūnas – ir radosi Utena. Deja, kunigaikščiui Uteniui, palyginti su kunigaikščiu Gediminu, mažiau pasisekė, nes jo pradėtas miestas iki šiolei taip ir neapsisprendė, kieno sostine jis yra.
Todėl, turėdamas omenyje faktą, kad šiais metais Aukštaitijai sukanka 700 metų, ir remdamasis man suteiktais mero įgaliojimais bei atsižvelgdamas į Utenos krašto žmonių valią bei jų indėlį į Aukštaitijos kultūrą, švietimą, sportą, ekonomiką, SKELBIU UTENĄ AUKŠTAITIJOS SOSTINE“.
Aukštaitijos sostinėje per Ažūgavas buvo visko: Kanapinio ir Lašininio dvikova, raganaičių vilionės, burtų, kaukių gausa, gardūs blynai ir karšta arbatėlė, visokios pramogos ir staigmenos, linksmi pasišokimai rateliuose ir pora už poros. Ir dar visko daug daug. Šventėje dalyvavo ir pats Gavėnas su pačia, kurie paskui, jau gerokai sutemus, sudegė ant meilės laužo. Buvo ir smagios muzikytės, kurią susirinkusiems padovanojo muzikantai, ansambliai ir dainininkai, lazerių šou ir uteniškių ruonių maudynių šaltame Dauniškio ežerėlyje.
Pabaigai – svarbi žinia: par Ažūgavas Utenoj buva atadaryti Aukštaitijas metai, mat Saimas šiuos metus paskelbe Aukštaitijas metais. Švysma visus gražius metus.
