Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu tapo Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Toks sprendimas priimtas spalio 30 dieną, trečiadienį, Vilniuje vykusiame neeiliniame LSA narių atstovų suvažiavime.
A. Klišonis LSA prezidento pareigas eis iki dabartinės vietos savivaldos politikų kadencijos pabaigos 2027 metais.
Taip pat buvo išrinktas naujas LSA viceprezidentas, kuriuo tapo Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas, papildęs jau esančių 5 viceprezidentų komandą.
Asociacijos prezidentas renkamas suvažiavime dalyvaujančių delegatų paprasta balsų dauguma.
Šalies vietos politikai suvažiavime taip pat priėmė rezoliuciją, kurioje Seimas ir Vyriausybė raginami atsižvelgiant į ypatingai blogą šalies kelių būklę imtis politinės lyderystės ir įtvirtinti tvarius kelių infrastruktūros finansavimo šaltinius. LSA siūlo skirti Kelių priežiūros ir plėtros programai ne mažiau kaip 80 proc. akcizo mokesčio pajamų, gautų už kelių transporto priemonių naudojamą kurą, ir visas pajamas iš „e-tolling“ sistemos, kuri turi būti įvesta nedelsiant. Be to, siekiant padidinti vietinės reikšmės kelių finansavimą siūloma peržiūrėti motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio sąrangą bei dydžius ir padaryti mokestį savarankišku savivaldybių pajamų šaltiniu paskirstant šio mokesčio pajamas savivaldybėms pagal nustatytus kriterijus.
Be to, savivaldybės ragina įsteigti kelių infrastruktūros plėtrai skirtą Kelių fondą, numatant jam įvairius ir tvarius pajamų šaltinius, o visą keliams skiriamą finansavimą kiekvienais metais indeksuoti atsižvelgiant į infliaciją, statybos medžiagų kainas, darbo užmokesčio pokyčius ir kitus ekonominius veiksnius.
Suvažiavime patvirtinta ir LSA pozicija bei siūlymai Seimui ir Vyriausybei dėl 2025 metų savivaldybių biudžeto. LSA siūlo ypatingą dėmesį atkreipti į tas sritis, kurioms valstybė neskiria reikiamo finansavimo. Pavyzdžiui, savivaldybių žemės ūkio funkcijoms trūksta 12,3 mln. eurų, o visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti - 15,2 mln. eurų, 10 mln. eurų trūksta naujų vadovėlių įsigijimui. Dar 9 mln. eurų reikalingi norint kompensuoti savivaldybių išlaidas dėl švietimo profesinių sąjungų nariams taikomų papildomų atostogų, tai - profsąjungų ir Švietimo, mokslo bei sporto ministerijos suderėtos, bet savivaldybėms taip ir neskirtos lėšos.
LSA taip pat ragina Seimą numatyti papildomas lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai. Susisiekimo ministerijos duomenimis, vietiniams keliams papildomai reikia 419 mln. eurų, savivaldybių bendradarbiavimo sutartims su „Via Lietuva“ įgyvendinti - 200 mln. eurų, žvyrkelių programai - 100 mln. eurų.
Siūloma stiprinti ir savivaldybių investicines galias: sukurti savivaldybėms skirtus finansinius instrumentus, kurie numatytų palankesnes skolinimosi sąlygas ne tik ES lėšomis finansuojamiems, bet ir kitiems investiciniams projektams, bei numatyti galimybę iš dalies subsidijuoti savivaldybių investicijas jei yra pasiekiami nustatyti tikslai prioritetinėse srityse.
LSA suvažiavimas yra aukščiausia LSA atstovaujamoji institucija, jo dalyvius deleguoja asociacijos narės - visos 60 šalies savivaldybių.
