Lapkričio 25-oji – Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Smurtas prieš moteris ir mergaites – vienas iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje. Skaičiuojama, kad beveik viena iš trijų moterų bent kartą gyvenime patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, partnerio bei nepartnerio seksualinį smurtą arba abu. Kas valandą pasaulyje 5 moterys nužudomos savo šeimos narių arba artimųjų. Mažiau nei 40 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu moterų kreipiasi pagalbos.
2024 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos Taryba pritarė ES direktyvai dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje.
Siekiant užtikrinti moterų bei vyrų lygybę ir nediskriminavimą, kurie yra vertybės ir vienos iš pagrindinių teisių, labai svarbu imtis ryžtingų veiksmų prieš šiuos smurto veiksmus. Pagal šį teisės aktą reikalaujama, kad visos ES šalys kriminalizuotų moterų lyties organų žalojimą, priverstines santuokas ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, dalijimąsi intymiais vaizdais be asmens sutikimo.
Europos tarybos 2024 m. gegužės 7 d. pranešime spaudai rašoma, kad šiuo teisės aktu visoje ES bus užtikrinta, kad šių nusikaltimų kaltininkams būtų skiriamos griežtos bausmės, o jų aukos gautų visą reikalingą paramą. Šis dokumentas yra ypač svarbus moterų teisių stiprinimo momentas. Išskiriami pagrindiniai šios direktyvos elementai:
Pagrindiniai elementai
Šiuo priimtu teisės aktu visoje ES kriminalizuojamos šios nusikalstamos veikos: moterų lyties organų žalojimas, priverstinės santuokos, dalijimasis intymiais vaizdais be asmens sutikimo, persekiojimas kibernetinėje erdvėje, priekabiavimas kibernetinėje erdvėje ir neapykantos ir smurto kurstymas kibernetinėje erdvėje.
Už šių nusikaltimų padarymą bus baudžiama laisvės atėmimo nuo vienerių iki penkerių metų bausmėmis. Direktyvoje taip pat pateikiamas išsamus atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, pavyzdžiui, nusikalstamos veikos prieš vaiką, buvusį ar dabartinį sutuoktinį ar partnerį arba visuomenės atstovą, žurnalistą ar žmogaus teisių gynėją. Dėl tokių aplinkybių taikomos griežtesnės bausmės.
Direktyvoje taip pat pateikiamos išsamios taisyklės dėl pagalbos ir apsaugos priemonių, kurias valstybės narės turėtų teikti aukoms.
Smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje aukoms bus lengviau pranešti apie nusikaltimą. Bent jau bus galima internetu pranešti apie kibernetinius nusikaltimus. ES šalys taip pat turi įdiegti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad vaikams padėtų specialistai. Vaikams pranešus apie kurio nors iš tėvų pareigas turinčio asmens įvykdytą nusikaltimą, valdžios institucijos, prieš informuodamos įtariamą nusikaltimo vykdytoją, turės imtis priemonių, kad būtų užtikrintas vaiko saugumas.
Siekdamos apsaugoti aukos privatumą ir užkirsti kelią pakartotinei viktimizacijai, valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad įrodymais, susijusiais su ankstesniu aukos seksualiniu elgesiu, baudžiamajame procese galėtų būti naudojamasi tik tuomet, kai tai aktualu ir būtina.
Siekiant sukurti saugesnę ateitį, prevencinėmis priemonėmis siekiama didinti informuotumą apie pagrindines smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje priežastis ir propaguoti pagrindinį sutikimo seksualiniuose santykiuose vaidmenį.
Tolesni veiksmai
Valstybės narės turės per trejus metus nuo direktyvos įsigaliojimo ją perkelti į nacionalinę teisę.
Direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje https://data.consilium.europa.eu/doc/document/PE-33-2024-INIT/lt/pdf
Pranešimą parengė Utenos rajono savivaldybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija
