,,Ką – dabar? Argi reikia gailėtis,
Kad per daug prisirišęs esu
Prie tos žemės – juodos ir smėlėtos,
Prie jos oro, pilkų debesų.“
(A. Miškinis. Aš čia noriu pabūti.)
Šiandien minime mūsų krašto dainiaus Antano Miškinio 120-ąsias gimimo metines. Lietuvių neoromantizmo poetas, prozininkas, vertėjas, publicistas ir bene žymiausias tremtyje sukurtos lyrikos kūrėjas A. Miškinis gimė 1905 m. vasario 11 d. Juknėnų kaime, Daugailių valsčiuje. 1934 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo Kauno gimnazijose, dirbo radiofone, bendradarbiavo kultūros žurnaluose bei laikraščiuose, buvo Kauno dramos teatro literatūrinės dalies vedėju. Poeto kūrybinės brandos laikotarpiu Lietuvoje prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, A. Miškinis įsitraukė į rezistencinį judėjimą, redaguodamas partizaninę spaudą. Už antisovietinę veiklą 1948 m. ištremtas į Sibiro lagerius, į Tėvynę sugrįžo 1956 m. ir apsigyveno Vilniuje. Dirbo kūrybinį darbą: vertė knygas, rašė eilėraščius, poemas, atsiminimus.
Būdamas miesto inteligentu, A. Miškinis vasarą nuolat viešėdavo gimtajame kaime. Jonas Aistis stebėjosi jaunystės dienų bičiulio prisirišimu prie gimtųjų vietų: „Ką jis daugiau mėgo ir mylėjo – tą žemę ar tą poeziją – sunku pasakyti, nes jis tų dalykų neskyrė ir vienos be kitos neaprėpė, nesuprato“.
Amžinojo poilsio poetas atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse, būdamas 78 metų amžiaus. Lietuvos rašytojų sąjungos atsisveikinime su A. Miškiniu poeto įnašas į lietuvių literatūrą trumpai apibūdintas taip: ,,A. Miškinio geriausieji kūriniai įėjo į klasikinį lietuvių literatūros fondą, iš jo mokėsi ir mokysis tauraus paprastumo ir nuoširdumo ne viena jaunųjų poetų karta.“
2011 m. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomi A. Miškinio tremties kūrybos rankraščiai, buvo pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis” Lietuvos nacionalinį registrą.
Įamžinant iškilaus kraštiečio atminimą, A. Miškinio vardu pavadintos Utenos kultūros įstaigos, įsteigta literatūrinė premija. Nuo 2003 m. Antano Miškinio literatūrinė premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindinti Aukštaitijos regiono motyvus, tradicijas ir istorinę atmintį. Premijos laureatų apdovanojimo šventė kasmet per Antanines vyksta gimtuose Juknėnuose veikiančiame Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje Antano ir Motiejaus Miškinių etnografinėje-literatūrinėje sodyboje.
2023 m. minint Aukštaitijos metus, Antano ir Motiejaus Miškinių etnografinė-literatūrinė sodyba įtraukta į Utenos rajone kuriamą kultūrinio turizmo maršrutą ,,Utenos literatų kelias“: https://www.utenainfo.lt/marsrutai/kulturinio-turizmo-marsrutas-utenos-literatu-kelias-pristatymas/
Daugiau informacijos apie poetą Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešosios bibliotekos interneto puslapyje:
https://www.uvb.lt/aukstaiciai-skaitmenines-atminties-kalendorius/asmenybe/antanas-miskinis/
Nuotrauka iš Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešosios bibliotekos archyvo. Antanas Miškinis jaunystėje. Apie 1933 m.
