Vyžuonų seniūnija turi naują vadovą: sausio 24 d. seniūno pareigas pradėjo eiti Jolita Bučelienė. Kodėl nusprendė imtis nelengvo seniūnės darbo, kokią ateitį numato Vyžuonoms ir vyžuoniškiams, kokius pirmuosius darbus yra suplanavusi, – apie tai ir kalbamės su naująja seniūnijos vadove.
Gerbiama seniūne, pirmiausia trumpai apie save...
Esu uteniškė, mokiausi Utenos „Saulės“ gimnazijoje. Ją 2005 m. baigusi nutariau pasirinkti religijų pedagogikos studijas, 2005–2009 m. Klaipėdos universitete studijavau socialinius mokslus, įgijau mokytojo profesiją. Vėliau nusprendžiau, kad save reikia išbandyti ir kitose srityse, tad 2013 m. Mykolo Romerio universitete baigiau verslo vadybos studijas ir tapau verslo vadybos magistre.
Dirbti pradėjau dar studijuodama Klaipėdos universitete (antrame kurse), dirbau tikybos mokytoja Klaipėdos mokykloje-vaikų darželyje „Saulutė“, Utenoje tikybą dėsčiau mokykloje-vaikų darželyje „Eglutė“. Nuo 2010 m. dirbau Vyžuonų pagrindinėje mokykloje. 2014 m. pradėjau dirbti Utenos švietimo centre, kuriame ėjau švietimo paslaugų vadybininkės pareigas.
Nuo pedagoginio darbo prie ūkinių kaimo reikalų… Kas paskatino imtis seniūnės darbo?
Dažnai manęs to klausia. Atsakymas paprastas – o kodėl ne! Manau, kad galiu būti naudinga, žinau, ko reikia, kad į seniūniją ateitų pokyčiai. Nors gyvenu Vyžuonų miestelyje, galiu nuraminti seniūnijos kaimų gyventojus, kad mano rūpinimosi pakaks visiems, neliks pamirštas nei vienas.
Seniūniją perėmiau iš gerų rankų, buvę seniūnai mylėjo savo kraštą, akivaizdu, kad Vyžuonų seniūnija jiems nebuvo tik darbo vieta, jie nuoširdžiai dirbo savo kraštui, o tai motyvuoja dar labiau stengtis.
Kaip atsidūrėte Vyžuonose?
Nors, kaip minėjau, esu iš Utenos, tačiau Vyžuonų kraštas man niekada nebuvo svetimas. Šios seniūnijos kaimuose prabėgo mano vaikystė, o nuolatine Vyžuonų gyventoja tapau prieš ketverius metus, kai su vyru atsikraustėme gyventi į Vyžuonas.
Be to, esu ištekėjusi už vyžuoniškio. Su vyru Dariumi (ūkininkas) auginame keturias dukteris (Guoda (11 m.) mokosi Aukštakalnio progimnazijoje, Domilė (4 m.), Ugnė (3 m.) ir Augustė (1 m.) lanko Užpalių gimnazijos Vyžuonų skyriaus ikimokyklinę grupę). Esu laiminga, kad mano vaikai auga Vyžuonose, kur gali lankyti miestelyje esantį darželį, džiaugtis erdve ir grynu oru gamtos prieglobstyje.
Gerbiama seniūne, noriai imatės ir visuomeninių pareigų. Ar tapusi seniūne toliau vadovausite vyžuoniškių bendrijai „Vyžuona“?
Atsikrausčiusi į Vyžuonas gavau pasiūlymą perimti vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ veiklą. Veiklą labai išplėtėme. Siekėme, kad bendrija ne tik organizuotų kraštiečių susibūrimus. Praėjusiais metais bendrijos iniciatyva miestelyje atsirado vaikų žaidimų aikštelė, suorganizavome vaikų vasaros stovyklą, dalyvavome mažųjų vyžuoniškių sveikatinimo projekte, apšvietėme (pagal turimas galimybes) bažnyčios bokštą. Šiuo metu vyksta mokymai, kurių galutinis tikslas – parengtos devynios unikalios edukacinės programos, vykdėme daugybę projektų, kvietėme gyventojus gražioms iniciatyvoms, talkoms, praplėtėme bendrijos veiklą. Numatytas Vyžuonos upės vagos valymas nuo krituolių medžių. Nuo sausio 25 dienos neeiliniame bendrijos susirinkime atsisakiau bendrijos pirmininkės pareigų, bendrijos vairas po balsavimo perduotas naujai vadovei – Ritai Morozovienei.
Taigi, nuo seniūnijos darbų nebuvau atitrūkusi, priešingai, kaupiau patirtį projektinėje veikloje, tuo pačiu prisidėdama prie miestelio gerovės kūrimo.
Tai kokios bus Vyžuonos po metų? Penkerių? Dešimties?
Vyžuonos, kaip ir visa seniūnija, klestės! O jei rimtai kalbant, yra tokių darbų, kur greitų pokyčių tikėtis nevertėtų. Negaliu pažadėti, kad išasfaltuosiu kaimo kelius ar apšviesiu atokius kaimus, tačiau tai, kas įmanoma mano jėgoms, bus daroma.
Po penkių metų Vyžuonas pirmiausia matau kaip naują traukos centrą, kur galėtų dar intensyviau kurtis jaunos šeimos. Čia sutvarkyta infrastruktūra, patogus susisiekimas. Tikiuosi, kad šis kraštas taps ir turizmo traukos centru. Juk turime vieną seniausių Lietuvoje bažnyčių, Vyžuonėlių dvarą, kuriame kūrė impresionistė Mariana Veriovkina, upę, kuri patraukli vandens turizmo mėgėjams, turtingą kaimų istoriją ir dar daug nepelnytai pamirštų vietų.
Kas bus po dešimties metų, atsakyti negaliu, nes mano kadencija tik penkeriems metams. Bet stenkimės dirbti dabar, kad po penkerių metų vėl galėtume pasikalbėti apie esamus ir būsimus pokyčius Vyžuonose.
Kuo geriausios sėkmės ir ačiū už pokalbį.
