2021 m. balandžio 7 d. 13 val. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotoliniuose posėdžiuose numatoma svarstyti:

8. Nolėnų piliakalnio (7135), Utenos r. sav., Sudeikių sen., Nolėnų k., nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą dėl apskaitos duomenų patikslinimo.
Papildoma informacija:
Statusas: Piliakalnis pripažintas valstybės saugomu objektu.
Akto parengimo pagrindas: Pavedimas Kultūros paveldo centrui parengti apskaitos dokumentaciją. Akto parengimo tikslai/motyvai: Teritorija nekoordinuota, nenustatytos vertingosios savybės, reikšmingumo lygmuo, nustatytas vizualinis apsaugos pozonis neatitinka teisės aktų reikalavimų; žemės sklypo savininko prašymas.

Progų išmokti geriau elgtis su atliekomis nestinga: patarimų siūlo televizijos laidos, naujienų portalai, socialiniai tinklai, netgi pakuočių etiketės bei užrašai ant konteinerių. Ir kaip sekasi? Galimybė pasitikrinti - jau greitai. Balandžio 29 dieną vyks antrasis „Atliekų kultūros“ egzaminas.
Tikslas - ne varžytuvės
Beveik prieš metus pirmąsyk surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas sutraukė apie 10 tūkst. įvairaus amžiaus dalyvių.
Dalį klausimų jie gliaudė lyg riešutus - atsakė, kaip teisingai atsisveikinti su kalėdine egle, kur išmesti kartono dėžes ar nunešti nebetinkamus vartoti vaistus. Tačiau tik nedaugelis žinojo, kad, pavyzdžiui, šiuolaikiniai sąvartynai yra mažai taršūs.

Sako, jei juokauji, tai juokauk atsargiai. Nes juokai gali tapti realybe. Prieš pora metų balandžio 1-osios proga Utenos rajono savivaldybės administracija pajuokavo, pranešdama žinią, kad į Uteną ateina žemų kainų Vokietijos prekybos tinklas „Aldi“. Ir ką gi. Šiemet jau ne viena žiniasklaidos priemonė paskelbė, kad į Lietuvą „Aldi“ tikrai ateina ir planuoja atidaryti bent 15 parduotuvių. Išpranašavom. Savivaldybės administracijos pokštas tapo realybe.
Kovo 31 dienos Utenos rajono spaudos puslapiuose buvo publikuotas straipsnis „Blogajam keliui Vilnius–Utena ateina galas?“ apie kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos planus ir pačią rekonstrukciją. Drįsome papokštauti šia aktualia tema, nes kokia gi Juokų arba Melagių diena, jei tądien nepajuokausi ir ko nors nepameluosi! Belieka laukti, kad ir šis pokštas taip pat taps realybe, nes informacijos apie keliui skiriamus milijonus, remonto darbų terminus ir galutinį rezultatą jau apstu visose žiniasklaidos priemonėse ir ministerijų pranešimuose.

Vakar, kovo 31 d., miesto gyventojai, norėję įvažiuoti į Utenio aikštę, to padaryti negalėjo, nes eismą aikšte buvo sustabdę policijos automobiliai. Tai buvo padaryta ne šiaip sau, o siekiant apsaugoti gyventojus ir išvengti nelaimės.

Informuojame, kad kovo 31 d. apie 15 val. specialiosios tarnybos gavo pranešimą, kad Utenos kraštotyros muziejaus saugyklos patalpose (Utenio a. 15, Utena) rastas daiktas, panašus į sprogmenį. Buvo įvestas planas „Skydas“.
Atvykus išminuotojams nustatyta, jog rastas sprogmuo pavojaus nekelia. Sprogmenį išminuotojai išsivežė su savimi sunaikinti.

Trečiadienį, kovo 31 d., į Lietuvą atgabenta devintoji „Vaxzevria“ vakcinų (gamintojas „AstraZeneca“) siunta, kurią sudaro 64800 vakcinos dozių. Tai yra didžiausia iki šiol Lietuvą pasiekusi šios vakcinos partija. Rytoj ji bus paskirstyta savivaldybių skiepijimo centrams.

Iki šios dienos Lietuva gavo 127,7 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 108 tūkst.
Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 336,4 tūkst. gyventojų, arba 12 proc. visuomenės.

Pyktis ir liūdesys lydi kiekvieną kelionę keliu Vilnius–Utena. Visų pirma, dėl blogos kelio būklės, nes važiavimas juo primena kratymąsi geležinkelio bėgiais, visų antra, dėl to, kad niekas jo nesiskubina remontuoti. Kažkada buvęs modernus dabar kelias yra Rytų Aukštaitijos regiono ir visos Lietuvos įvaizdžio gadintojas.
Tada, prieš ketvertą metų, sustabdžius kelio rekonstrukcijos įgyvendinimą viešosios ir privačios partnerystės būdu, pirmuosius žingsnius link kelio tvarkymo paspartinimo žengė Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, surašęs raštą tuometiniam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui. Kažkiek palaukus (2017 m. spalio 5 d!) buvo gautas atsakymas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Tame rašte buvo pateikta informacija apie konkrečių kelio ruožų konkretų rekonstrukcijos laiką. Drįstame priminti: Lietuvos automobilių kelių direkcija numatė pradėti rekonstruoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožus:

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, siekdama užtikrinti verslumo skatinimo paslaugų prieinamumą visoje šalyje ir bendradarbiaudama su savivaldybėmis, kovo 31 d. atidarė šešis naujus bendradarbystės centrus „Spiečius“. Tai didžiausia „Spiečiaus“ centrų plėtra nuo pirmosios tokio tipo bendradarbystės erdvės atidarymo 2016 metais – dabar Lietuvos regionuose veikia 13 „Spiečių“.

Kovo 31 d. „Spiečiai“ atidaryti Rokiškyje, Ukmergėje, Plungėje, Visagine, Birštone ir Utenoje. Ankstesni bendradarbystės centrai jau įkurti Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Marijampolėje ir Kėdainiuose.

Kovo 30 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos, Utenos regioninio profesinio mokymo centro ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro atstovai nuotoliniu būdu vykusiame pasitarime diskutavo dėl darbo stygiaus mažinimo ir švietimo institucijų specialistų rengimo tobulinimo plano, siekiant sustiprinti profesinį orientavimą ir pagerinti situaciją žmogiškųjų išteklių srityje.

Diskusijos metu prieita išvada, kad siekiant steigiamam Utenos pramonės parkui užtikrinti inžinerinei pramonei aktualių specialistų parengimą, reikia stiprinti Suaugusiųjų neformaliojo profesinio mokymo ir švietimo programas, glaudžiau bendradarbiauti su Utenos regione esančiais profesinio mokymo centrais, bendrojo ugdymo mokyklomis, Utenos regiono specialistų rengimo koordinacine taryba, Užimtumo tarnyba.

Utenos rajono savivaldybės administracija informuoja, kad Utenos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-86 ,, Dėl geografinių charakteristikų keitimo gatvei (Daugailių sen.)“ pakeistos Utenos rajone, Daugailių seniūnijoje, Daržinių kaimo gyvenamojoje vietovėje esačios Zarasų gatvės geografinės charakteristikos.
Gatvės grafinius duomenis galite pažiūrėti http://www.regia.lt/

Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams pernykštės žolės deginimas kasmet kelia didelį rūpestį. Žolės gaisrai atneša milžiniškus nuostolius gamtai ir žmonių turtui. Degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega.