Daugailiai, pasirodo, yra senesni už Uteną: kitais metais miesteliui sukaks 770 metų. Kaip paminės šį jubiliejinį gimtadienį, Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė galvą suka jau šiandien. Maža to, Daugailių ir Radeikių bendruomenės šiemet mini 20-ies metų veiklos sukaktis. Susikūrusios prieš dvidešimtmetį bendruomenės neišsilakstė, neišsiskirstė, atvirkščiai – tapo vieningos, veiklios, aktyvios ir reikalingos kiekvienam daugailiškiui ir radeikiškiui.
„Taip yra todėl, kad seniūnijos žmonės – darbštūs, žingeidūs, svetingi. Tikri aukštaičiai, – sakė seniūnė.– Iš savo patirties galiu pasakyti, kad išskirtinis Daugailių bruožas yra didelė meilė savo gimtajam kraštui. Juk retas kuris nori išvažiuoti į svečius kraštus. Žinoma, kaip ir visoje Lietuvoje, taip iš Daugailių yra išvykusių. Bet visi išvykę palaiko itin glaudžius ryšius su savo gimtine. Ir ne tik palaiko, bet ir visokeriopai remia įvairias seniūnijos veiklas“.
Seniūnė prasitarė, kad Aukštaitijos metų paskelbimu ypač džiaugiasi daugailiškės moterys. Ir ko čia džiaugtis? – paklausite. Ogi todėl, kad jos turi vieną slaptą norą: pasiekti rekordą – nupinti seniūnijoje tiek aukštaitiškų juostų, kiek nėra nupinta niekur kitur Lietuvoje. Pasak Giedrės Eimutienės, kol kas tai tik siekis, bet Aukštaitijos metams liko dar pusmetis, tad laiko yra. Juoba kad šia mintimi yra „užsidegusi“ pati seniūnė, kuri ir paskatino moteris imtis įdomios, kruopštumo ir kantrybės reikalaujančios juostų pynimo veiklos. „Mokymų metu mokytoja iš Vilniaus mus pamokė, mokomės dar ir dabar pinti juostas, bet jau kai kurios ir parodose dalyvavo, – pasakojo seniūnė. – Pati esu kelias nupynusi, tik to laiko visada pritrūksta. Bet rekordo tikrai sieksime, nes juostų pynimas – labai užkrečianti veikla“.
Ar galima pavadinti Daugailius išskirtiniais, sunku pasakyti, bet miestelį yra aplankę net trys prezidentai. Prieš daug metų Daugailius pagerbė pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, 2006 m. gegužės 30 d. Daugailiuose apsilankęs LR prezidentas Valdas Adamkus šalia paminklo „Dievui ir Tėvynei“ pasodino raudonąjį klevą. O visai neseniai, 2022 m., gegužės 9-ą minint Europos dieną, Daugailiuose lankėsi Jo Ekscelencija Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kad Daugailiai išskirtiniai savo žymiais žmonėmis, abejoti netenka.
Vienas iš garsiausių šviesuolių – Bronius Kviklys, enciklopedijų „Mūsų Lietuva“ 4 tomų autorius, parengęs 7 tomų enciklopedinį leidinį „Lietuvos bažnyčios“ ir už tai 1984 m. popiežiaus Jono Pauliaus II apdovanotas aukso ordinu už nuopelnus vykdant švietėjišką veiklą. Labai mylėjo savo gimtinę. Ir pasitraukęs į Jungtines Amerikos Valstijas ilgus metus bendravo su miestelio bendruomene ir mokykla. Broniaus Kviklio atminimas įamžintas jo gimtajame Zastrono kaime.
Su Daugailiais susijęs arkivyskupas Mečislovas Reinys, gimęs ir augęs Daugailių parapijos Madagaskaro vienkiemyje. 1925–1926 m. Mečislovas Reinys net buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras. Kaip ir daugelio iškilių žmonių, taip ir arkivyskupo sovietmetis nepagailėjo: buvo suimtas, kalėjo Vladimiro kalėjime, ten ir mirė 1953 m. Vilniaus arkikatedroje ir gimtojoje Daugailių parapijoje yra kenotafai (simboliniai kapai) su kapsulėmis, kuriose įberta po saują žemių iš Vladimiro kalėjimo kapinių.
Purviniškių kaime vaikystę ir paauglystę praleido kitas arkivyskupas – Teofilius Matulionis. Jis 2017 m. birželio 25 d. paskelbtas palaimintuoju.
Daugailių kapinėse palaidotas kunigas, rezistentas, filosofijos mokslų daktaras Juozapas Čepėnas, garsaus istoriko Prano Čepėno brolis.
Taukelių kapinaitėse atgulė kita žymi asmenybė – gydytojas Jokūbas Šimkevičius, pirmųjų modernių teorinės ir praktinės chirurgijos bei vaikų ligų vadovėlių autorius, kaulų lūžių chirurginio gydymo, vaikų chirurgijos, ortodontologijos pradininkas, blaivybės puoselėtojas Lietuvoje.
Visi daugailiškiai labai gerai pažinojo ir mylėjo monsinjorą Petrą Baltušką. Tai buvo šviesus, apsišvietęs, įdomus, bažnyčiai ir visuomenei atsidavęs žmogus, gilių vertybių žmogus. P. Baltuška ilgus metus klebonavo Daugailiuose. Mirė 2013 m.
„Daugailių kraštas garsus ir savo literatais, – pasakojo G. Eimutienė. – Pirmiausia - garsieji Antanas ir Motiejus Miškiniai. Utenos rajono savivaldybė yra įsteigusi literatūrinę A. Miškinio premiją, kuri kiekvienais metais per Antanines gimtuosiuose Miškinių Juknėnuose teikiama poetui, savo kūryboje labiausiai atspindėjusiam aukštaitišką dvasią. Šiais metais buvo įteikta 22-oji premija. Didžiuojamės poetu Jonu Šiožiniu, kilusiu iš Šiožinių kaimo. Kaip ir diplomatu Rimgaudu Mališausku, mokyklos bičiulių draugijos įkūrėju, kuriai dabar vadovauja kitas garsus daugailiškis, Utenos krašto garbės pilietis Antanas Vilūnas. Daugailių krašte, Bajoriškių kaime, savo senelio žemėje sodybą įkūrė diplomatas Vygaudas Ušackas. Daugailiuose diplomatas dažnas svečias. Jis kasmet remia miestelio šventes. Švenčių metu rengiamą krepšinio turnyrą tai ir pavadinome – Vygaudo Ušacko krepšinio turnyras. Prisiminus krepšinį, negalima pamiršti mūsų jaunųjų slidininkių olimpiečių Ievos Dainytės ir Ingridos Artišauskaitės. Trenerių Svetlanos ir Stasio Dervinių dėka nemažai Daugailių krašto vaikų ir jaunuolių tampa žymiais slidininkais, garsinančiais Daugailių kraštą visame pasaulyje“.
Visa gausi medžiaga apie garsius Daugailių krašto žmones yra sukaupta buvusios mokyklos muziejuje. Ilgą laiką mokykloje veikė kraštotyrininkų būrelis, kurio nariai domėjosi savo gimtine, rengė ekspedicijas, rinko medžiagą, užrašinėjo faktus. Ir visa surinkta unikali medžiaga dabar „ilsisi“ muziejuje. Ne be reikalo dalį eksponatų nori pasiimti respublikiniai muziejai.
„Muziejui visuomeniniais pagrindais vadovavo mokytoja metodininkė Rita Jurkevičienė. Ji ir dabar prižiūri muziejų, – sakė seniūnė. – Diskutuojam, planuojam, kalbamės dėl muziejaus likimo ir manom, kad jis turi likti Daugailiuose, visai mūsų bendruomenei. Juk svarbu jaunajai kartai turėti galimybę susipažinti su savo kraštu, jame gyvenusiais žymiais žmonėmis, kurie buvo tikri savo krašto patriotai, čia pat, niekur toli nevažiuojant. O mokytoja galėtų perduoti savo patirtį ir žinias jaunam kolegai, tai būtų gero darbo tęsinys.“
Baigiantis mūsų pasikalbėjimui, G. Eimutienė prisiminė patį naujausią faktą – žymaus bibliografo Juliaus Tamošiūno, palaidoto Daugailių kapinėse, artimieji nori Daugailiams padovanoti J. Tamošiūno surinktą lietuviškos periodinės spaudos kolekciją. Ji unikali, apimanti 1883–1940 metus. Tokios norėtų bet kuris muziejus. Bet ji turi atkeliauti į Daugailius. Seniūnė tiki, kad kolekcijai tikrai atsiras vieta Daugailių krašto muziejuje.
